dū́mai. degančio daikto kylančios dujos su ne visai sudegusiomis anglies dalelėmis: Dū́mai aukštyn keliasi, tai bus pagada. Atidaryk aukštinį, kad dūmai prasiveržtų. Egliniai dū́mai kartesni, alksniniai – saldesni, neužtroškina. Seniau gyvenome gryčioj su dū́mais. Dangus ir žemė dū́mais paėjo. Dūmai virto iš kamino. O Mykols darže taip smarkiai svilina kuilį, kad per mylią dū́mai, nei debesiai pasikėlę, saulę su žvaigždėms ir šaltą mėnesį tamsin. Dūmais kvepiąs. Dūmų smalktis. Mėsą į dū́mus pakabinti. Padėk, pana, puikius rūbus, eik į mano juodus dūmus. O kodėl, bernužėli, dūmẽliai mėlyni? Nėra namų be dūmų. Kame kaminas, ten ir dūmai. Svetimi dūmai akis grauž. Geros akys dūmų nebijo. Saugodamos dūmų, į ugnį įkrisi. Prie dūmų ir šilumos yra. Be ugnies dū́mų nėra. Kur nameliai, ten dūmẽliai.
dū́mus pū̃sti į akìs neaiškiai, išsisukinėjant ką sakyti: Supaisysi jo šneką – tik dū́mus į akìs pùčia.
dū́mais nueĩti [į dañgų] sudegti: Visas jų turtas dangun dū́mais nuė̃jo. Šimtai tūkstančių tokių brangių širdims kampelių turi dūmais nueiti.
dū́mais paléisti sudeginti: Kiek žmonių turto dūmais paleista.
kaĩp dū́mai greitai: Oi tie čėsai čėsai, kur jie pasidėjo, kad vienoj adynoj kaip dūmai praėjo.
kaĩp pro (per) dū́mus silpnai, sunkiai: Mano akes negerai daboja, kaĩp pro dū́mus. Atsimenu kaĩp per dū́mus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.