duob|ė
1. iškasta ar įdubusi vieta: Gili duobė Į duobę įkrito. duobėje užgriuvo. Aš jam kalną pyliau, jis man duobę kasė (folkloras).
2. įdubimas: Akių duobės. Veido duobelė, duobutė. Smakro duobukė.
3. tam tyčia
iškasta vieta daržovėms laikyti, rūsys: Bulvių duobė
4. prie krosnies vieta žarijoms sužerti.
5. tam tyčia iškasta vieta linams džiovinti.
6. prk. kapas. Oro duobė (av. retesnio oro vieta atmosferoje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.