x
duokl|ė
1. istor. mokestis natūra, vėliau pinigais: duoklę duoti.
2. prk. indėlis, įnašas: Ir jis savo duoklę atidavė mūsų kultūrai.
3. tam tikra dalis baudžiauninko pajamų dvarui už žemę, kuria jis naudojasi
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.