.
dùrdyti, -o, -ė
1. durti, besti: Kam dùrdai su adata, kur nereik.
dùrdytinai. Skalbinius dėjo į kubilus ne klotinai, bet dùrdytinai, kad rukšloms šarmas nubėgtų pro tulę.
2. keisti formą, storinti: Kad kirvį dùrdo, pleta ir parsprogsta plautas, reik suvirinti.
3. nikstelėti (sąnarį): Nuo arklio nusėsdamas, dùrdau koją, t. y. koja pakrypsta į šalį iš nario, gryžterė [ja]. Pirštus dùrdo – trumpi klumpiai. iškėlus trenkti kojas į žemę (imantis): Kai durdysiu tave, daugiau nebnorėsi.
4. siekti, liestis: Stukiai dirvos dùrdos į girią, t. y. baigias ties mišku. I tas miškas dùrdos į pat Skuodą.
5. apsispręsti: Marti nedurdo pasakyti tiesą, t. y. tura protą.
atidùrdyti. padaryti trumpesnį ir storesnį: Ašis ištįso betaisoma, reiks šiek tiek atidùrdyti.
išdùrdyti. išdurti, išbadyti: Dygulys išdurdė dvejas milo kelnes.
nudùrdyti. numanyti, išmanyti: Nudùrdo visus darbus, kad ir senis. Aš biškį nudùrdau, kurioj pusėj yr mūsų numai. Pats nebnudurdo, kurio [je] pusė [je] besantis. Kazė nė į tą pusę nenudùrdo.
padùrdyti. kiek palamdyti: Biškį padùrdyk tą bestiją.
sudùrdyti.
1. sustorinti: Reik tą ašies galą šiek tiek sudùrdyti.
2. nikstelėti (sąnarį): Durdyte sudurdžiau pirštus, puldamas į parkasą. Jis šoko nuo balkio, sudurdė kojas par narius ir paliko šlubas. Koją mun sudùrdė, dabar paeiti negaliu. | Nykštį sudùrdė (subukino, suniurkė) į dures. Šokau nu šiaudų žago ir susidùrdžiau kojas. Anų karvė virto an šono i susidùrdė sprandą. nugalėti, sumurdyti: Juk tave sudùrdysiu vienu spūstelėjimu. Sugreibė tokį vyrą ir į žemę sudùrdė.
3. sulaužyti, sužaloti: Mašina prilaužė ir sudurdė žmogų. sužlugdyti, palaužti: Tie rūpesniai jį sudurdė. Atėnionų sudurdyta yra galė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.