dvakas

.
dvãkas.

1. oras, kvapas; atsikvėpimas: Dvãkas neeina par cibuką. | Kas čia do dvãkas jūsų trobo [je] ? | Trumpieji sąsokai sakomi esti vienu dvakù, ilgieji gi stabčiojant. Bet ir be to vienu dvaku galėjo būti ažumuštais.

2. kvaiša, pusgalvis: Klausyk, ką tas dvakas kalba! Jūsų bernas tikras dvãkas: dvakinėja po laukus, pats nežino ko. Nieko iš jo nėra, toks dvãkas – dėjo ir sudaužė laikrodį. Jie tokie dvakaĩ ir buvo. Dvakè tu! Dvãkas boba, nėra ko jos klausyt. Dvãkas jų to merga: nieko neatamena, nieko padėjus neranda.
nė̃ dvãko visai (nieko): Pamiegosiu trejetą valandų [įsigėręs],
ir nebelieka galvoje nė dvako.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dvakas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x