.
dỹvinas, -à. nuostabus, keistas: Koks dyvinas esi. Toks dỹvinas tas oras. Dangus toks dyvinas buvo. Dyvinų̃ medžių ten auga. Dyvinas žodis. Valgyk grikvabalius, muses ir dỹviną žiogą. Dyvins vardas martužėlė. Rados tokia dyvinà linksmybė bei šokims ir rykavims. Sapnavau dideliai dỹviną sapną. Bernas dyvinas, kelnios įvijos.
dỹvina. Jam labai dyvina, kad toks mažas, o jau aria.
dyvinaĩ. Ir parpūtė gromatelę, dyvinai rašytą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.