x
gebė́jimas. → gebėti 2: Gebėjimas (sugebėjimas) pastebėti. Kalba susijusi su gebėjimu mąstyti. Žmogus savo gebėjimu ir sumanumu daug ką padaro.
sugebė́jimas. → sugebėti: Ir kalviuo reikia biskį sugebė́jimo. Visi pritrūko arba noro, ar laiko, ar sugebėjimo. Kiekvienas pagal sugebėjimus, kievienam pagal reikmes!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.