irtis, iriasi, yrėsi
1. -> 1 irti.
2. prk. sunkiai, lėtai ką daryti (eiti, važiuoti, skristi): Namo iriasi (važiuoja). I. per minią Žiūrėk: [1 irti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.