badė́jimas. → badėti: Žmones. skaudžiausiai varginami mūšiais, badėjimu.
išbadė́jimas. → išbadėti 1: Baisus išbadė́jimas tų gyvulių, rodos, kažin ką suės.
nubadė́jimas. → nubadėti: Dauguma žmonių esti užmušami troškuliu ar nubadėjimu.
pérbadėjimas. → perbadėti: Iš pérbadėjimo nebėr sveikatos nė tam kartuo.
pribadė́jimas. → pribadėti: Ir pribadėjimai gi tavo!
užbadė́jimas. → užbadėti: Toks užbadė́jimas gali jam nesveikatą įvaryti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.