x
išbėgio|ti, išbėgioja, išbėgiojo džn. išbėgti 1: Avys išbėgiojo iš tvarto. sngr.: Kitą dieną vestuvininkai išsibėgiojo (išsiskirstė). išbėgiojimas Žiūrėk: [išbėgti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.