išbraižymas -> 1 išbraižyti 1 išbraiž|yti, išbraižo, išbraižė
1. išdraskyti: Žiūrėk, kad katė neišbraižytų akių. sngr.
2. išraižyti: Vaikas vinimi išbraižė sieną. išbraižymas Žiūrėk: [1 išbraižyti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.