išderg|ti, išdergia, išdergė
1. sugadinti, subjauroti: Nemoki skusti, daug bulvių išdergei.
2. prk. išplūsti, iškoneveikti: išdergė į šuns dienas. sngr.: Išsidergė vieni kitus. išdergimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.