išimtin|is, išimtinė išskirtinis, ypatingas: išimtinė ypatybė. išimtinė teisė. išimtinumas: Žmogaus išimtinumo žymė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė ji bus patalpinta vietoj esamos.