x
išmint|is, išminties m. turėjimas patirties, supratimo ar mokslo ir sugebėjimas taikyti juos praktikoje, išmanymas, protingumas: Jis turi daug išminties. Dažnai (su) sermėga apsivilkus vaikščioja
tikroji išmintis (folkloras).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.