išnarplioti

išnarplio|ti, išnarplioja, išnarpliojo
1. padaryti nesurizgusį, išpainioti: Išnarplioti siūlus. sngr. prk.: Iš bėdos išsinarplioti (išsisukti).
2. prk. išaiškinti priežasčių sąryšį: Išnarplioti klausimą, bylą. išnarpliojimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isnarplioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

x

Įrašas
Paaiškinimas	išnarplio\|ti, išnarplioja, išnarpliojo 1. padaryti nesurizgusį, išpainioti: Išnarplioti siūlus. sngr. prk.: Iš bėdos išsinarplioti (išsisukti). 2. prk. išaiškinti priežasčių sąryšį: Išnarplioti klausimą, bylą. išnarpliojimas.

išnarplioti

#