x
išnešio|ti, išnešioja, išnešiojo džn. išnešti.
1. vieną po kito nusinešti: Vaikai obuolius išnešiojo.
2. išgaudyti: Vanagas išnešiojo viščiukus.
3. kurį laiką nešioti: Penkiolika metų išnešiojo knygas (buvo
knygnešys). Neišnešiotas kūdikis (per anksti gimęs).
4. išsklaidyti: Kraujas išnešioja maisto medžiagas po visą kūną.
5. paskleisti, išplatinti: Apkalbas išnešioti
6. kurį laiką dėvėti: Tą švarką išnešiojo dvejus metus.
7. dėvint padaryti tinkamą: Nešiok ir išnešiosi batus. sngr.: Pasiuvo švarką ankštą, bet išsinešiojo. išnešiojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.