.
prusìmas. →. prusti.
išprusìmas. →. išprusti 2: Jis išsiskiria iš kitų savo išprusimu bei mokslumu. Koks jo te išprusìmas, vis tiek kaip ir nei kokio! Nepakankamą rašytojo kalbinį išprusimą rodo nelietuviškos sakinių konstrukcijos, perdėtas barbarizmų bei provincializmų vartojimas. Politinis išprusimas.
praprusìmas. →. praprusti 1: Valstiečių praprusime Žemaitė matė šviesesnės ateities laidą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.