šienáuti, -áuja (-áuna), -ãvo.
1. pjauti žolę, dobilus: Šienauju, šieną pjauju, kertu. Jo dalgė blogai šienáuna, anas lieka nuo kitų. Eima pievon šienáutie. Reiks ir man šienáut po macitku. Nėr nei kam šienáut, nei kam grebot. Birželio pabaigo [je] – pats gerasis laikas šienáuti: žolė paaugusi. Daukšiai, būdavo, Smilgines pradeda po Petrinių šienáut. Apie pusę liepos šienáudavo pievas. I antrą atolą gal šienaũs šiemet. Blogi orai šienáut neduoda. Juk jau tuojau pareis šienáujamas laikas, o teip šalta. Anam kampe bala viena: viksvos ir auga – niekas nešienáuna. Kap šienavaĩ, nebuvo dalgės nušluostyt kuoj, o dabar žolė lig juostai. Aria, šienáuna tą [nusausintą] ežerą. Būdavo, einam šienáutų ir dainuojam. Su rasa šienáuja. Nuejo bendraĩ, razsimieravo dalgiakočiu [bendras pievas],
tada šienáuja. Už tą ganyklą rugius pjaudavo, šieną šienáudavo. Mes grėbėm, o vyrai šienãvo. Išsimokino ir art, ir šienáut, ir liko namiepi [sūnus]. Ot žolė – galima lazda šienáut. Dobilus šienáuna jau. Nei šienáujam, ani grėbiam šienužėlį. Ruoškies, broleli, ryt su dalgele lankon šieno šienáutie. Tuo laukai kaip skruzdėlyns kribždėti pagavo, ir gaspadoriai su bernais šienáudami spardės. Šienáuna – kap varles muša (iš viršaus kerta žolę) . Ūkį su geroms, dvi žoli šienaujamoms pievoms parduodu. Kartais pievos šienautinos, rugiai pjautini byra, o ateis paraginimas – meta viską, segasi diržus ir bėga. Daba jug yra šienáujamas laikas. Kada savo barzdą šienáusi (skusi) ? Atleido judošių (apgaviką) , ale ans ir šienãvo (grobstė) : tempė ir tempė! Šienauna nelaboj giltinė visus: tiek jaunus, tiek senus, destis už kieno galvos jos dalgė užkliūna. O tos karvės kad ėda, kad šienáuja (godžiai) ! Reikia lietun šienáut, pagadon grėbt. Velyk su plienine dalge šienáut negu su sidabrine (geriau prisišienauti šieno vasarą negu vėliau pirkti) . Kas vasarą nešienauja su dalge, tas žiemą šienauja su botagu (važinėja šieno ieškodamas) . Lanku šienáuta, ratais grėbta. Kas pirma šienauna, to avys nebliauna. Razumnas su durnium neilgai tešienaus. Žalios pievelės niekas nešienauna, joje baltos avelės žolės neragauna. Kiek nori, tiek i šienáunas pievą. Mes jau šienáujamės, o jūs ar jau šienáujatės? Žemės nedirbo, o pievą tai šienaũsis. Vežas, šienáujas, kas karves turia. Imte i šienáu [ki] tės pievas. Muno augime vakare, pabengę šienáuties, veizėk, i trauka dainiuodami iš lankų. Ita pieva šienáunase.
2. doroti šieną: Par šienãtvę šienauk. Šienas šienáut kasmet, kasvasar tai negi lengva. Mum labai toli šienáut.
3. pjauti dalgiu, kirsti (rugius, vasarojų ar kitus stambius augalus): Mano tėvo atminime jau pradėjo dalge šienáutie: i rugius, i avižas, i miežius, i žirnius – kas pakliūdavo, tą i šienáudavo dalge. Vyrai šienáuna rugius, moteres riša. Kap šienáuna rugius, tai greičiau daugel, o pjauna. – tai ilga. Dabar rugius dalgėm šienáuna, seniau pjautuvais pjovėm. Da kviečių nešienáuta yra. Kukurūzus būt šienãvę kiaulėm. Bulbienius šienáuna – bulbas jau kas. Oi žėlė žėlė [kiečių krūmai] ir susivėlė – nei pjaut, nei raut, nei dalge šienáut.
4. visus iš eilės žudyti, naikinti: Kovotojai šienaute šienavo priešą. Žmones [fronte] šienáuna kap dalge. | Jug visus anus šienãvo (suiminėjo, baudė): veizėk, kokį a žodį pasakė, a ką.
5. ieškoti pirkti, prašinėti šieno: Da sniego yr, o jau Jonas šienáuna. Šienáudami ir an mus ažvažiuokit. Važinėja po žmonis arklį nuspirkęs, šieno neturi, tai, matai, šienáuna – prašinėja visų.
eĩti šunìms šė́ko (šiẽno.
) šienáuti. Jei neklausai mūsų, tai eĩte šunìm šė́ko šienáut.
nuė̃jo šunìms šė́ko šienáuti. niekais virto, tapo nedorėliu.
šiẽną šienáuti šunìms. nedorai gyventi.
apšienáuti.
1. nupjauti dalgiu didumą (šieno): Matytis jau gerokai apšienautos pievos.
2. nupjauti dalgiu (šieną) pakraščiais: Apie namus anas da apšienãvo. Apšienavaũ visus pakraščius. Dabar jau apšienaũs toliau. Pakelės neapšienáutos.
3. kokį plotą pakankamai nušienauti: Reikia apart, reikia sėt, reikia apšienáut. Kap apsišienausiu pievas ir apsidarbuisiu laukus, tada nors atsidust galima bus. Bloga gyvent seniem: reikia apsišienáut, susvežt – patiem sunku. Dabar apsišienãvom, dykesni būsim. Daugumas jau apsišienãvo. nuskusti: Visur apšienavau, tik po ąžuolu (panosėje) liko. Reikia da vieną šoną [barzdos] apšienáut.
4. nupjauti dalį (ppr. iš viršaus), kiek apkapoti šienaujant. Apšienaujant nukertamos tiktai dobilų viršūnės. Apšienautų dobilų stiebai būna trumpesni ir atsparesni išgulimui.
5. dalgiu ar mašina nukirsti, nupjauti (javus, bulvienojus): Dalge bulbojus apšienãv [o],
iškasė gerai bulbes.
6. pralenkti šienaujant, greičiau nupjauti šieną: Aš juos apšienáuju.
atšienáuti
1. nušienauti dalį: Atšienáuk pievos kraštą nuo vasarojo.
2. nušienauti 1: Po krūmalius ar atšienãvot? Atšienáusiu ir atvažiuosiu.
3. atidirbti šienaujant: Prie lenkų reikėjo atšienáut už ganiavą.
4. nuėsti: Pusę varsnų kaniušinos (dobilų) atšienãv [o] ganant.
įšienáuti.
1. prišienauti: Kap inšienáut karvei?. O, kad dar duot an karvelės insišienáut.
2. pajėgti šienauti: Tas Jonis teip nieko neįšienáu [ja].
3. įsismaginti, įsinašinti šienauti: Kap insišienáuni, tai i nesunku.
iššienáuti
1. nušienauti 1: Su samanom išskutė, iššienãvo pievą – neaugs. Beržyniukas labai žolėtas, reik iššienáuti, kol gražì. Vakar visą balą iššienavaũ. Šeiminykas leido sodą iššienáut. Iššienavę pievas, ima šienauti laukus ir paruges. Aš tuos žalius dobilelius visus iššienausiu. Iššienauta kap išlaižyta (lygiai, švariai) . Visus pakraščius šiemet išsišienãvom. Lamsargis duos griovius išsišienauti. Ka tik būtų pagada, kol išsišienáusma. Nieko nesamdo, vienudu išsišienauja, nusipjauja rugius. Sunku iš miško išsišienáut ir an pečių šieną išsinešiot. Vienai bobai, kol išsišienáuji, baisu.
2. kurį laiką šienauti.
3. šienaujant rasti, užtikti: Iššienauti kurapkų kiaušiniai surenkami ir perinami po perekšlėmis ar inkubatoriuose.
4. išsidėvėti, sudilti. Delgė jau suvis išsišienãvo, ką tik kraštelis liko.
5. išmarinti, išpjauti. Giltinė iššienavo [vaikus] nespėjusius kaip reikiant ir paūgėti. Senūsius vieną metą čia kaip šienaute iššienãvo (labai daug išmirė) .
nušienáuti.
1. nupjauti (dalgiu) ; nupjauti ir sudoroti (šieną), baigti šienauti: Nušienáuju pievą. Nušienavaũ jau aš pievas. Su dalgėm šienapjūviai ateis ir nušienaũs. Kol nušienáudavo lankas, tai karves į mišką gydavo. Pievas nūpjauna, nūšienáuna – dirba labai. Nušienavaũ pievas sava šeimyna. Vaikis i gaspadorius i nušienáusi pievas ir laukus, viską. Perniai lig ąžuolais buvo nušienauta. Žolę nušienãvo, atolas ataugs. Paliūtėj nušienãvo – supus šienas. I dobilus suėmėm, katarie buvo nušienáuti. Tuoj atolą nušienáusim. Nušienáuk, berneli, lygias pieveles be plieno dalgės, be pustyklėlės. Ar jau nušienãvo pievas? – Nušienáuti nušienãvo, ale maža telaimėjo. Pamario pieva nebuvo dar nušienauta. Nušienáuta, tai kaip veršio nuėsta. Dirbom, dirbom, dėl to per tris dienas nušienavom (nupešėm) visą meitėlį, tik liko uodega. Dalgės neištynęs, pievos nenušienausi. Peiliu pievos nenušienausi. Jum tai gerai, nusišienãvot jau. Visas pakriūtes nusipjovėm, nusišienãvom – užteks šieno. Aš tai pats nusšienáusiu ir nuspjausiu. Padaržėj nusišienáunu pati pievą.
2. nukirsti (javus, bulvienojus): Mūsų brigadoj jau visus javus nušienãvo. Reikia rugiai nušienáut. Žirnius žalius nušienãvom. Nusišienavaũ bulbojus dalge. Nusišienáukit bulbienius.
3. nukirsti (galvą, ranką ar pan): Nušienaus visiems galvas kaip kopūstus už tuos žydus. Su dalgiu jai ranką nušienãvo.
pašienáuti
1. nupjauti kiek šieno; nupjauti ir sudoroti šieną: Daba čia pastovėjo pagada, davė pašienáut. Ir mano šienas, va, pašienavaũ, pūsta. Jie mum daug padėjo pašienáut. Žmonys pakampiukūse, pakraštukūse pašienáuna. Šieno pašienãvęs nepaduosi [vištoms],
reikia i palesint. Pievos nue [jo] pasišienáut. Šįmet gražaus šieniuko pasišienãvom. Sekėj [o] pasišienáut motiejukų – pigiau išeina šert žiemą. Jis par šalį pasišienáuja, ir užtenka pašaro. Niekur [pas svetimą] nepasisėja ir nepasišienáuna, tik iš savo. Nesirūpyk, pasišienáusme vieni, kad kur gausme. Ožkikei pasišienaváu, ir viskas. Kur yra po numus apsipjaustinėti, pasišienáunam. Visims prastai pasišienáuti – lyna. Pro šilelį jojau, šilely sustojau žaliojo šienelio pasišienauti. uždirbti: Tu tai gerai nu jo pašienavái: dabar pusę metų gali darbo nedirbti. Par darbylaikį ans gerai pasišienãvo piningo. prisigrobstyti: Ka ir atleido, ale ans pasišienãvo.
2. kurį laiką pjauti žolę, šienauti: Pašienãvo kelis metus pry Rusnės. Ko tu te prakaituosi: pašienavaĩ, i gana. Lig vienuoliktai valandai pašienáuna.
3. baigti šienauti, nupjauti: Pievos pašienáuta, vasarojaus nebėr, tai jos. neturi nei kur ineit. Pirmiau tam laike jau būdavo pašienauta. Atolus jau pašienáusim, tai rugius sėt. Pusę dobilų pašienãvo. Maž i pašienãvo visą [šieną]. Pašienaũs, pašienaũs pradalgį, in dalgės pasrėmęs i būva. Dai aš paimsiu aštrą dalgelę, dai pašienáusiu žalią žolelę. Mes jau seniai pasišienãvom. iškapoti: Ledai pašienãv [o] visa.
4. nukirsti dalgiu (javus): Jau tuos [rugius] dalge kap pašienáusi, tai mažai i liks jau grūdų. Kur blogesni rugiai, tai i mes pašienáunam. Eisiu šiandie pašienáusiu avižas.
5. galėti, pajėgti šienauti: Aš pati pašienáunu, aš jau sena, ale geležinė bobutė.
6. užpuolus iki valios prisipjauti: Jei lapė įšoktų į šitą paukštyną, tai bent pašienaũtų!
vélnias pašienãvo. Vélnias pašienãvo ir muno namelį. Visą jo turtą vélnias pašienãvo. Kursai jau galą gavo, tą velnias pašienavo.
papašienáuti. viską nušienauti: Jau visi papašienãvo ir papaarė.
péršienauti. šienaujant užimti kito pievos kraštą: Ben par pusę sieksnio péršienavo, kaipgi nesbarsi! Stasius péršienavo mūsį lūgą. Jei ežią persiaria, pérsišienauja, tai dėl šito nepasiduodė an teismų.
prašienáuti
1. dalį ploto nušienauti: Prašienãvo kiek, tai pririšu karvę. Pievą prašienáuti. Prasišienavaũ kiek pievų i džiovenu.
2. kiek papjauti šieno: Kelies, prašienaũ (prašienauk) paršam.
3. kurį laiką šienauti.
prišienáuti.
1. pripjauti šieno; pripjauti ir sudoroti šieną: Iš tos pievelės vežimą šieno prišienãvo. Šieno prišienavaũ, išdžiovinau ir grėbt reikia. Daug jau šieno prišienãvot? Atolo prišienãvo, turės karvei ko paduot. Būlo, kada tep prišienáunam didelius tris vežimus šieno. Prišienãvo pilną daržinę. Miežiukus nupjaunu, šienuko prišienáuju. Arkliui pasvoliot prišienãvo (nedaug) . Pievos duoda, reik prisišienáut. Prisišienáuja šieno, kiek anys nori. Šiemet šieno prisišienãvom sočiai. Šieno prisišienãvo į valias. Kas turi savo pievų, prisišienáuja. Prisšienavaũ rezgines dobilų. Prisišienaváu gražiausio šieno, žalio sau, be lytaus. Reikia juos. užkalbinti, jiems pritarti, tada prisišienausi (prisirinksi, prisirašysi) gražių gražesnių žodžių, retų retesnių posakių. papildomai prisipjauti, prisiruošti (šieno): Da reikia trijų vežimų šieno prisišienáut. Ka da kiek prisišienáut!
2. dalgiu prikirsti (javų): Kiek jis prišienãvo rugių, tiek aš surišau. Avižų dalge prišienáunu, prišienáunu i pašeriu karvę. Nuvažiavę lubinų prišienáunam.
sušienáuti.
1. nupjauti šieną; nupjauti ir sudoroti šieną: Sušienáuju daug šieno. Ar daug sušienavái šieno? Vedu vienu du sušienãvov karvei šieną. Į vieną mėnesį vis tiek sušienausim vienai karvei. Daug sušienáuto šieno pūsta. Atvažiavę [vaikai] vasarą šieną sušienáuti padeda. Ant ravų nedaugį sušienáuja, šep tep išsišeria. Pašaras sušienáutas, gana [šienauti]. Buvo laukai dideliausiai, sušienáus, sukriaus į kūgius ir išveš žiemos laike. Vieno tik atolo galima gerą dešimtį vežimų sušienauti. Dvidešim arų negali [vienas] sušienáut! Sušienãvom visą šieną. Esant gražiam orui, džiaugiasi gerai sušienavę atolą. Šienas dėl elnės ankstesniai jau buvo sušienautas. Gražų žalią šieną susišienãvom. Jis turėdavo šieno susišienãvęs, tai mes ir nakvodavom. Naktims iki trečios valandos dirbi, kol savo šieną susišienáuji.
2. nupjauti (javus, bulvienojus ir kt): Sušienáuk pupas pašaran.
užšienáuti.
1. pradėti šienauti: Ažušienáuta rasi pievoj, tai nuo to daikto toliau šienauk. Tik ažušienãvo, ažuėmė, i visa.
2. peršienauti: Kajetonai, tu mano pievon ažšienavaĩ.
3. užsidirbti šienaujant: Per vasarą ažsišienavaũ šimtą rublių.
4. pervargti šienaujant: Ažsišienaũs Rimukas suvis – dagi jaunas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.