.
kukuliúoti, -iúoja, -iãvo. kùkuliuoti, -iuoja, -iavo
1. daryti kepalus (kukulius): Tu šauk po krosnės, o aš kukuliúosiu.
2. tvarkyti: Ans savęs nesukukuliuo [ja],
tai nėra ko manyti, kad kitą mokėtų kukuliuoti. Netinka man, ka reik su anuo. kukuliúoties, būties!
3. ritinti, sukti į gumulą, rutulti: Mergi dvi, po pietų gausata eiti žirnių kùkuliuoti (iš pradalgių ritinti į krūveles) .
4. jodytis, ritinėtis: Vaikis su merge kukuliuojas. Ko čia kukuliúojatės po šiaudus, ar neiste pri darbo!
5. vaišinti, mylėti svečią: Tu pakukuliavai juosius, o aš dar kukuliúoju, t. y. godėju. Tad atsigręžė Vytautas ant jų, par vis ant Zbignievo, lūgojo jo, kukuliavo jį ir gorino, ketėdamas jam vyskupiją atimti.
6. kimšti kukuliais. Kožną metą jis dešimt žąsų kukuliúodavo.
apsikukuliúoti storai apsivilkti, apsitūloti: Apsikùkuliavo kaip baidyklė.
išsikukuliúoti išsiruošti, išsitaisyti: Kol kada išsitaisys, kol išsikùkuliuos, ir pietai ateis.
pakukuliúoti.
1. pakišti, pašauti duonos kepalus (kukulius) į krosnį: Ar jau pakùkuliavai duoną po pečiaus?
2. duoti kyšį, papirkti: Ditrikas, tenai bebūdamas, pakukuliavo nekurius tarnus kunigaikščio, kurie jam apreiškė, ką jų viešpats dūmojo. Iš pavyzio būtų nėko vyras, tik pakukuliúojamas.
3. pasijodyti, paišdykauti: Jauni taikydavo pas mergickas eit pasikùkuliuot po šiaudus.
4. pavaišinti, pamylėti (svečią). .
sukukuliúoti.
1. padaryti kukulį (kepalą): Linpelinę duoną sunku sutapyti, sukukuliúoti. Voras, sukukuliavęs kukulį, nunešė parodyti Perkūnui.
2. sutvarkyti, padaryti tvarkingą. . Mat ir ana, kaip sumito, ir susikukuliavo, o pirmu buvo paskutinioji santupa.
3. suversti, netvarkingai sukrauti: Daiktai buvo ant vienas kito sukukuliúoti.
4. susidraugauti, susimylėti: Ans susikukuliãvo su mergele, t. y. sumilo ir susidorojo (vedė).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.