tulióti, -iója, -iójo.
1. šūksmais varyti, vaikyti, baidyti: Visi vilką pradėjom tuliót – tulioi tulioi tulioi. Užgirsi, būdavo, rytais jau tuliója. Pui šunį! tuliójo pusbernis. Tuliókit vištas nuo miežių. Nusivijo šunį tuliodamas. Tuliójamas vilkas riebesnis. Vilkas tuliojamas riebyn eina. Blogą šunį visi tulioja.
2. barti, plūsti, gėdinti: Tuliók vis kaip šunį, tai da padirbs kiek. Visi tulioja už tokius darbus, visiem jau įgriso. Tokį žmogų visi tulioja kai šunį. Priglaust reikėjo ją, ramint, paguosti, o ne tulioti tartum žvėrį kokį! Iš kiemo kieman vagilką tuliódavo.
ištulióti.
1. šūksmais išvaryti: Ištuliójo šunį! Ištuliók vištas iš daržo! Eik ištuliók varnas iš kviečių.
2. barant, gėdinant išvaryti: Išujo, ištuliójo kaip šunį iš namų. Povilas užsikvietė, o ji ištuliójo. Ištuliójau iš obelies [vaikus, obuolius skinančius].
nutulióti.
1. šūksmais nubaidyti, nuvaryti: Vos paspėjau vilką nutuliót – būtų aviną nusnešęs. Seniau, būdavo, vanagas teip i suka ratą, pakol nutuliójam. Nutuliók avelę nuo burokų.
2. nulydėti šūksmais, barimu: Jagu eini prošal dykas, tai nutuliója, nutuliója.
patulióti.
1. šūksmais pabaidyti: Patuliójau tą vilką, ir nubėgo, nieko man nedarė. Patuliókit varnas, kad nelestų kviečių.
2. pabarti, papeikti, suniekinti: Tu jau būsi patuliójamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.