tul̃žti, -ta, -o.
1. mirkti, tilžti, vandenyti: Tūl̃žta žemė, t. y. prisigeria vandens. Maišyk, o ta virtiniai pradės tul̃žti.
2. pursti, brinkti, tinti. Tulžta tavo veidas.
3. tvinti, plūsti: Kraujis tulžta apie širdį prieš mėnesinę, t. y. susirenka.
4. pykti, tūžti: Ko tu čia turi ant munęs tul̃žti.
5. bloguoti: Širdis man tul̃žta.
aptul̃žti.
1. pavandenyti, primirkti: Kodė tos bulbės tokios aptul̃žusios, ar par daug vandens buvo užpilta? Viduriai aptul̃žę.
2. aptekti tulžimi.
3. pasidaryti bloga: Mano širdis aptul̃žusi. Iš karto visai aptul̃žo nuo tų vaistų.
4. supykti, įširsti: Ko tėvas šiandien lyg aptul̃žęs esi?
įtul̃žti.
1. įmirkti, prisigerti skysčių: Šiemet žemė nebuvo įtul̃žus.
2. išbrinkti, išpursti: Veidas girtuoklio įtul̃žęs.
3. įpykti, įtūžti: Įtul̃žo kaip šeškas.
ištul̃žti.
1. ištežti, ištilžti: Kaip tulžis ištul̃žusios grūšnės. Šitas „kalnas“ dabar buvo ištulžęs kaip džiūvėsis vandenyje, įdubimuose telkšojo balutės. Mėsą išvirus tuoj reikėjo išgriebt, nebūtų teip ištul̃žusi. Petrai, eik valgyt, bulvės baigia ištul̃žt.
2. išbrinkti, išburkti: Pijuko veidas ištul̃žęs. Kožnas, kurs arielką gera, koks tai yra stonas? – Veidas išpurpęs, patsai ištulžęs, o akys raudonos.
nutul̃žti.
1. numirkti, nutežti: Vagų nebuvo, rugiai numirko, nutul̃žo.
2. išpursti: Nutul̃žusios nubuvusios [miestietės],
nusilesiojusios kaip antės. Parsiėdusios, nutul̃žusios kaip keptos bulbės bobos.
patul̃žti.
1. pasrūti, pažliugti: Patul̃žo žemė nuo vandens, t. y. išpijo. Sniegas iškorijęs, vandeniu patul̃žęs. Kelias vandeniu patul̃žęs. Patul̃žusi pieva šiemet – prisemsi batus. Išdagos tai vandenio patul̃žę vis buvo. Akys patul̃žusios ašaromis. Šeimininkas patulžusiom akim dėbčioja į visus iš eilės.
2. pavandenyti, primirkti: Patulžta javai. Patulžta javai iš lytaus. Patul̃žusi duona. Obuolas patul̃žęs. Primirkusios, patul̃žusios bulbės. Šįmet buvo lytvinga vasara, tai mūs roputės patul̃žusios. Geltonosios slyvos greit patul̃žta. Prasta košlyna, patul̃žus. [Kempinės] auga ant kelmais, [v] andeniu patulžusios, sutrešusios.
3. pabrinkti, paburkti: Aptinęs, patulžęs. Burna nu gėrimo patul̃žusi. Patul̃žusi tokia, a nesveika, ar par daug ėda. Ir šitai žmogus vandenimis patul̃žęs stovėjo pas jį. Šį patinusį žmogų, tatai esti vandeimi patulžusį išgydė.
4. pasidaryti piktam, niūriam.
pritul̃žti.
1. prisigerti, prisisunkti: Pritul̃žusi žemė vandens. Kanalas pritul̃žęs – nevalio [ja] ryt [vandenio].
2. prigerti (svaigalų): Be tik pričina, anies jau buvo pritul̃žę.
3. išburkti, išpursti: Pritul̃žusi motriška kaip pripilta.
4. pasidaryti piktam, nervingam.
sutul̃žti.
1. sumirkti, sutežti: Upė [je] sutulžusio medžio sultį reik gerti – ir nebmyši į lovą. Kada tu tik verdi, bulvės sutul̃žę ir sutul̃žę.
2. išpursti: Sutul̃žęs, pasėstas nuo arelkos veidas, t. y. sužliurkęs. Sutul̃žęs atrodai, lygu alų būtumi gerąs. Atsikėlė vaikas sutul̃žęs.
3. išburkti, išpursti: Kitas y [ra] toks sutul̃žęs a par riebus, a liesas. Susriuvęs, sutulžęs žmogus, negydras. Riebi, sutul̃žusi karvė.
4. supykti.
užtul̃žti.
1. užsitvenkti, užsikimšti: Kaip vanduo sniegu užtul̃žta ir negal bėgti, sniegas vandenuotas, pasruvęs. Viduriai aptūžę, t. y. aptinę, užtul̃žę. Papas užtul̃žo. Dabar visi grioviai užtul̃žę. Užtul̃žęs raviukas, vandens nebepatraukia. | Vaikšto kai užtul̃žęs.
2. išburkti, išpursti: Užtulžęs veidas pijuko.
3. užpykti: Ka užtul̃žta, pati nežino ko. Abi pusės baisiai ant viena kitos užsiuto, įnirto, užtulžo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.