tū́pčioti, -ioja, -iojo. tūpčióti, -iója, -iójo
1. tupinėti, sėdinėti: Tū́pčiojo tū́pčiojo višta i nesudė [jo]. Pelenūse [višta] kojas padegė – taip tūpčió [ja]. Višta patvoriais vaikščiodama tūpčioja. Tū́pčioja tū́pčioja vaikas – oran nepraeina (nenusikakoja) . vis pritūpti: Kad šoki, tai šok – netū́pčiok. Mažai jie ten tū́pčiodami pastriksėjo. Jau jis moka tū́pčiot [balne]. Pavalgius aš dzirzginau su skripyčėmis, Petronelė ir Marijonė, dukteri Svilos, tujaus pradėjo tūpčioti ir šokti. Tū́pčioja kai kazoką šokdamas. šokčioti, nenustygti, judėti: Vaikas tū́pčioja ant motinos rankų. skraidant vis nutūpti: Žalio [je] girio [je] lakiojau, ant šakelių tū́pčiojau.
2. trypti, mindžiukuoti: Tū́pčioja ant vietos. Gerai užkirsk tam arkliui, ka netū́pčiotų vietoj. Netū́pčiok apie vežimą, bet greičiau važiuok. Nebišmanau, kur bebėgti – tū́pčioju tū́pčioju. Visą valandą tūpčioju prie žalių vartų ir vis nesiryžtu įeiti. Kogi tū́pčioji kai avelė?
3. eiti sunkiai, pamažu: Tū́pčioja lyg sena bobutė. Eik nenaržiusys – ko čia tūpčióji? Senis tūpčioja po kiemą. Motina vėl pasilenkia, vėl tūpčioja toliau, vagos pakraščiu vilkdama krepšį. Ko tū́pčioji kaip girtas?
4. darbuotis, krutėti, plušėti: Vis apie daržus tū́pčiojam. Senis apie savo tabaką tū́pčioja ir tū́pčioja. Eik sau aplink kiaules tūpčiot, o ne mergas viliot!
5. iš lėto, tingiai dirbti: Tū́pčioji tū́pčioji – susimesk (paskubėk) . Tūpčiojame vietoje. Tada galėsim reikalauti iš jų, kad dirbtų, o ne tūpčiotų. Tūpčioja lyg tinginys ant vietos.
6. stengtis įtikti, gerintis: Mylia aną. tūpčió [ja] tūpčió [ja],
a ilgai tūpčiós? Tūpčiok netūpčiok – alučio negausi! Ligi prisiruošė paprašyt pinigų, tai tū́pčioja tū́pčioja aplink. Seniai dar tik pypkes krapšto ir aplink moteris tūpčiodami juokauja. Visi dvaro tarnai turėjo apie jį šokinėti ir tūpčioti, kad jam įtiktų. Ožka tū́pčioja aplink vilką i prašo: – Tik tu jau, kūmuti, ateik pas man svečiuosan. Vaikščiok aplink juos visus, tūpčiok kaip aplink kažkokius ponus.
7. labai rūpintis, lepinti: Dievas žino, kaip bus ir su Antaniuku, kai apie jį taip tūpčioja. Jie turėjo pareigų ir negalėjo visi aplink savo senius tūpčioti.
aptū́pčioti. pamažu, sunkiai apeiti, apvaikščioti: Dar aptū́pčioja visus pašalius.
atitū́pčioti. pamažu ateiti. Senelis pamažėli atitū́pčioja su padėklu.
įtū́pčioti. įeiti pritūpus.
ištū́pčioti. pamažu, lėtai išeiti: Išein namo žadėtoji, iš priemenės ištūpčioja.
nutū́pčioti
1. lėtai, sunkiai nueiti: Seneli, ar dar nutū́pčioji į Kalnalį pėsčias? Kad ir sena, bet dar šiaip teip nutū́pčio [ja] į Platelius.
2. privargti: Pri karvių tūpčiok tūpčiok – i nusitūpčiójas.
patū́pčioti.
1. patupinėti, pašokinėti: Susrenka, būlo, tai pašoka, patū́pčioja patū́pčioja. Moteriškė bėgo pasitūpčiodama.
2. patrypti, neryžtingai pastoviniuoti trepsint: Senis, patūpčiojęs vietoje, nukinkavo į namą. Palydėjęs akimis moteris, Algirdas pasitraukė nuo langelio, padaužė rankas, patūpčiojo ir užsirūkė.
3. sunkiai paeiti: Tas jūsų bočius vos bepatū́pčio [ja] į kenkles susitraukęs, o dar žanyties nora. Jau mūso senelis vos vos bepatū́pčio [ja]. Jau biskį patūpčioji?
4. padirbėti: Oi dar gerai reikės patūpčiot apie medžius.
5. pasistengti įtikti, pasigerinti: Vertėtų aplink jį bent kiek patūpčioti, jei nori čia pasipelnyti.
6. pasirūpinti: Testa anūkai patū́pčios aplink tave.
prasitū́pčioti prasivaikščioti: Kaip atsikeliu, nebepaeitu, o paskuo prasitū́pčioju.
partū́pčioti. sunkiai, pamažu pareiti: Tep jau vos partū́pčiojo ir dar nesėda. Kaip bepartū́pčiosi numie?
pritū́pčioti. pritupinėti: Ubagui savo batus atiduodavo – o patsai pritūpčiodamas, kad jo baso kas nepamatytų….
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.