ištupinėti

tupinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. tūpti 1: Pirma višta tupinė́jo, rodosi, galgi padės. Dvi nedėlias neperėjo, o dabar vėl pradėjo tupinė́t.

2. tūpti 3: Čia pat bitelė nuo dobilėlio ant dobilėlio tupinėjo, medučio rinkosi. [Kreivėnas] labai gerai mato, kaip nuo žiedo ant žiedo tupinėja bitės. Paukščiai tupinė́jo ant stogų ir tvorų. Varnos aukštai tupinė́ja ir mėto žemai plūksnas – snigs. | Duok padėsiu duoną – i kam čia musės tupinė̃s?!

3. tūpti 4: Vaikai tupinėdavo ant aslos plytų. Tupinė́ja, sėdinėja, ir pravartu šitos kelnės [vaikams].

4. tūpti 5: Aš pasiversiu pilku kiškeliu ir tupinėsiu po ančeželiu. Po tos eglutės tupinė́ja lapė. Tupinė́ja kai šuo šikt.

5. vaikštinėti, trepinėti: O tos kojelės! Kiek tik atmenu, tupinėjo ir tupinėjo. Aš pati po operacijos vos tupinė́ju. Veizi [ponia] – ponas aplinkui nusprogusią kumelpalaikę tupinėja. Jisai ieško apynių, tupinė́ja aplink medžius. Tupinė́ji kaip musė po degutą. Buvau mažas mažučiukas, tupinėjau kaip geniukas. Seneliukas tupinėjo, Dievo sėklos prašinėjo. Taip vieną dieną, mums aplink Velniapėdį besitupinėjant, įvyko savotiška skaičiavimo pamoka. trepsėti: Bernaitis, atšalęs kojas, pradėjo tupinė́t.

6. po truputį dirbinėti, triūsinėti (mažai padarant): Tupinė́ji par dieną, žinai, motriškos darbas. Tupinė́ji tupinė́ji – vis an vietos, o darbų nematyt. Jau pasenau, tik apie namus tupinė́ju. Jei mas trobo [je] netupinė̃tumėm, neėdę būtumėt. Rods ką čia dirbti, o tupinė́k tupinė́k. Mūs tėvukas nuolat apie bites tupinė́davo. Barbora tupinė́ [ja] par dienų dienas po trobą brūzdama. Aš nemačiau šviesios dienos: puodus mazgok, apie vaikus tupinė́k. Ir tu tupinė́k apie gyvulius. Ištisas dienas senelis tupinėjo sodui skirtame sklype. Kiti vyrai ravinė [ja],
tupinė́ [ja] aplink kapus, o tėvas – ne. | Kad pirmąkart gerai nenuravi – vė [l] tupinė́k tenai. Po daržą tupinė́jo tiek laiko i pavargo. Tupinė́ja kap senukė apie pečių. Tupinėja kai paskutinis pirdžius.

7. šokinėti apie ką nors, stengtis įtikti, tūpčioti: Tupinė́k netupinė́jęs, vis tiek nepatiksi. Ką aš apie jį tupinė́siu, kad aš beveik tokia pati [silpna]. Tupinė́jo apie jį žmona i pati apsirgo. Senas aš, kad be kepurės apie jį tupinėtau. Senelė visur tik viešnia, ir visi apie ją tupinėja. Šokinėčiau, tupinėčiau – bijau pikto vyro. Sulauksi, kas čia tau daba apei seną tupinė́s.
aptupinė́ti. apeiti, aptvarkyti, apžiūrėti: Sena, o ana visur aptupinė́ [ja]. Ana viena aptupinė́jo visur, apejo numus. Vaikus aptupinė́jau, paguldžiau, galiu pati pailsėt. Aptupinėjusi vaikus, tetutė paklausė. Bulvės apkauptos, aptupinė́tos. Senukės dar viena kitą apsitupinė́ja.
ištupinė́ti.

1. tupinėjant padaryti: Tas susišikėlis tupinėja tupinėja i nieko neištupinė́ja.

2. kurį laiką tupinėti: Bevirdama pietus ištupinė́jau iki antros valandos.
nutupinė́ti.

1. nuvaikščioti, nupėdžioti: Nutupinė́ti takeliai – dabar išeik. Ka i mūso miškalė [je] ne ką bė [ra] [uogų],
kožnas pakrūmis nutupinė́tas. Visus savo laukų antvalnėlius ir nuovalėlius buvo nutupinėję, visus medelius aplankę ir išlaipioję.

2. tupinėjant apteršti, nušaikioti: Vyšnios musių nutupinė́tos, nešvarios. Paukščių nutupinėta palangė. Sakau, tie vaikai: visus pamatus nutupinė́jo.

3. nudirbti, nuveikti tupinėjant: Jy išlekia iš namų, jai nė galvo [je],
– tas jos vyrelis daržą nuravėjo, nutupinė́jo.

4. nusivaikščioti, nuvargti ką bedirbinėjant: Nusitupinė́jau per dieną besitriūsdama.
patupinė́ti.

1. patūpti.

2. iš lėto kiek padirbėti: Patupinė́jai kiek ir jau valgyt prašai. Kiek tu čia dirbai! Palikau viena, patupinė́ju, daržiuko [je] prisimaigiau pamidorų. gerokai padirbėti: Aš apei vaikus turu ko patupinė́ti. Patupinė́sta ir jūs šiamet prie bulbų, tiek daug ažsisodinę.

3. lėtai pavaikštinėti: Ar jau patupinė́ji iš ligos? Biškutį patupinė́jo aplink leženką (priekrosnį) i vė [l] gult. Senelis, patupinėjęs po kambarį, atsisėdo prie stalo.
pratupinė́ti. kurį laiką padirbėti: Apie karvę kasdien pratupinė́ji. Jis to [je] taboko [je] pratupinė́ja, kitur nė snapo nekiša.
pritupinė́ti.

1. privaikštinėti, prisidarbuoti: Eik, atsigulk, gana jau pritupinė́jai par dieną. Kiek apie tą ligonį privaikščiota, pritupinė́ta, kol pagijo.

2. pririnkti tupinėjant: Da prirink tas uogas, da jas pritupinė́k.
sutupinė́ti

1. sutūpti
1.

2. tupinėjant padaryti.
užtupinė́ti. nuvaikštinėti, nutrypinėti: Čia muno užtupinė́ti krašteliai, čia baigsu amžių.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tupinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <br/>1. tūpti 1: Pirma višta tupinė́jo, rodosi, galgi padės. Dvi nedėlias neperėjo, o dabar vėl pradėjo tupinė́t. <br/>2. tūpti 3: Čia pat bitelė nuo dobilėlio ant dobilėlio tupinėjo, medučio rinkosi. [Kreivėnas] labai gerai mato, kaip nuo žiedo ant žiedo tupinėja bitės. Paukščiai tupinė́jo ant stogų ir tvorų. Varnos aukštai tupinė́ja ir mėto žemai plūksnas – snigs. | Duok padėsiu duoną – i kam čia musės tupinė̃s?! <br/>3. tūpti 4: Vaikai tupinėdavo ant aslos plytų. Tupinė́ja, sėdinėja, ir pravartu šitos kelnės [vaikams]. <br/>4. tūpti 5: Aš pasiversiu pilku kiškeliu ir tupinėsiu po ančeželiu. Po tos eglutės tupinė́ja lapė. Tupinė́ja kai šuo šikt. <br/>5. <span class="explanation">vaikštinėti, trepinėti: </span> O tos kojelės! Kiek tik atmenu, tupinėjo ir tupinėjo. Aš pati po operacijos vos tupinė́ju. Veizi [ponia] – ponas aplinkui nusprogusią kumelpalaikę tupinėja. Jisai ieško apynių, tupinė́ja aplink medžius. Tupinė́ji kaip musė po degutą. Buvau mažas mažučiukas, tupinėjau kaip geniukas. Seneliukas tupinėjo, Dievo sėklos prašinėjo. Taip vieną dieną, mums aplink Velniapėdį besitupinėjant, įvyko savotiška skaičiavimo pamoka. <span class="explanation">trepsėti: </span> Bernaitis, atšalęs kojas, pradėjo tupinė́t. <br/>6. <span class="explanation">po truputį dirbinėti, triūsinėti</span> (<span class="explanation">mažai padarant</span>): Tupinė́ji par dieną, žinai, motriškos darbas. Tupinė́ji tupinė́ji – vis an vietos, o darbų nematyt. Jau pasenau, tik apie namus tupinė́ju. Jei mas trobo [je] netupinė̃tumėm, neėdę būtumėt. Rods ką čia dirbti, o tupinė́k tupinė́k. Mūs tėvukas nuolat apie bites tupinė́davo. Barbora tupinė́ [ja] par dienų dienas po trobą brūzdama. Aš nemačiau šviesios dienos: puodus mazgok, apie vaikus tupinė́k. Ir tu tupinė́k apie gyvulius. Ištisas dienas senelis tupinėjo sodui skirtame sklype. Kiti vyrai ravinė [ja], tupinė́ [ja] aplink kapus, o tėvas – ne. | Kad pirmąkart gerai nenuravi – vė [l] tupinė́k tenai. Po daržą tupinė́jo tiek laiko i pavargo. Tupinė́ja kap senukė apie pečių. Tupinėja kai paskutinis pirdžius. <br/>7. <span class="explanation">šokinėti apie ką nors, stengtis įtikti, tūpčioti: </span> Tupinė́k netupinė́jęs, vis tiek nepatiksi. Ką aš apie jį tupinė́siu, kad aš beveik tokia pati [silpna]. Tupinė́jo apie jį žmona i pati apsirgo. Senas aš, kad be kepurės apie jį tupinėtau. Senelė visur tik viešnia, ir visi apie ją tupinėja. Šokinėčiau, tupinėčiau – bijau pikto vyro. Sulauksi, kas čia tau daba apei seną tupinė́s. <br/><b>aptupinė́ti</b>. <span class="explanation">apeiti, aptvarkyti, apžiūrėti: </span> Sena, o ana visur aptupinė́ [ja]. Ana viena aptupinė́jo visur, apejo numus. Vaikus aptupinė́jau, paguldžiau, galiu pati pailsėt. Aptupinėjusi vaikus, tetutė paklausė. Bulvės apkauptos, aptupinė́tos. Senukės dar viena kitą apsitupinė́ja. <br/><b>ištupinė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">tupinėjant padaryti: </span> Tas susišikėlis tupinėja tupinėja i nieko neištupinė́ja. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką tupinėti: </span> Bevirdama pietus ištupinė́jau iki antros valandos. <br/><b>nutupinė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuvaikščioti, nupėdžioti: </span> Nutupinė́ti takeliai – dabar išeik. Ka i mūso miškalė [je] ne ką bė [ra] [uogų], kožnas pakrūmis nutupinė́tas. Visus savo laukų antvalnėlius ir nuovalėlius buvo nutupinėję, visus medelius aplankę ir išlaipioję. <br/>2. <span class="explanation">tupinėjant apteršti, nušaikioti: </span> Vyšnios musių nutupinė́tos, nešvarios. Paukščių nutupinėta palangė. Sakau, tie vaikai: visus pamatus nutupinė́jo. <br/>3. <span class="explanation">nudirbti, nuveikti tupinėjant: </span> Jy išlekia iš namų, jai nė galvo [je], – tas jos vyrelis daržą nuravėjo, nutupinė́jo. <br/>4. <span class="explanation">nusivaikščioti, nuvargti ką bedirbinėjant: </span> Nusitupinė́jau per dieną besitriūsdama. <br/><b>patupinė́ti</b>. <br/>1. patūpti. <br/>2. <span class="explanation">iš lėto kiek padirbėti: </span> Patupinė́jai kiek ir jau valgyt prašai. Kiek tu čia dirbai! Palikau viena, patupinė́ju, daržiuko [je] prisimaigiau pamidorų. <span class="explanation">gerokai padirbėti: </span> Aš apei vaikus turu ko patupinė́ti. Patupinė́sta ir jūs šiamet prie bulbų, tiek daug ažsisodinę. <br/>3. <span class="explanation">lėtai pavaikštinėti: </span> Ar jau patupinė́ji iš ligos? Biškutį patupinė́jo aplink leženką <span class="explanation"> (priekrosnį) </span> i vė [l] gult. Senelis, patupinėjęs po kambarį, atsisėdo prie stalo. <br/><b>pratupinė́ti</b>. <span class="explanation">kurį laiką padirbėti: </span> Apie karvę kasdien pratupinė́ji. Jis to [je] taboko [je] pratupinė́ja, kitur nė snapo nekiša. <br/><b>pritupinė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">privaikštinėti, prisidarbuoti: </span> Eik, atsigulk, gana jau pritupinė́jai par dieną. Kiek apie tą ligonį privaikščiota, pritupinė́ta, kol pagijo. <br/>2. <span class="explanation">pririnkti tupinėjant: </span> Da prirink tas uogas, da jas pritupinė́k. <br/><b>sutupinė́ti</b><br/>1. sutūpti 1. <br/>2. <span class="explanation">tupinėjant padaryti. </span> <br/><b>užtupinė́ti</b>. <span class="explanation">nuvaikštinėti, nutrypinėti: </span> Čia muno užtupinė́ti krašteliai, čia baigsu amžių.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.