tupiniúoti, -iúoja, -iãvo.
1. negreitai, nevikriai vaikščioti: Tupiniúoti yra eiti negreitai. Tupiniúo [ja] abudu girtu. Tupiniuodamas ejo senis, aplenciūguotą pypką įsikandęs. Jau mūso vaikas išmoko tupiniuoti. Tupiniúoja teip kaip višta, par strėnas gavusi. Nu eik, ko čia tupiniúoji kaip višta.
2. tupinėti 6: Užtekdavo laiko apei vaiko užpakalį tupiniúoti, nebuvo tos sveikatos iškyloms.
3. tūpčiojant šokti, tūpčioti: Ka muziką paleida, ans atsisto [ja] vidurė [je] aslos i tupiniúo [ja] tupiniúo [ja]. Paskuo motriškosios susikibusios tanciavojo arba tupiniavo.
4. trypti: Arklys tupiniãvo pri kalvės pririštas.
5. Balandžiai tupiniúoja lizduose, t. y. valandą patup ir vėl lekia.
įtupiniúoti. tupiniuojant įeiti, įkrapinti: Prigėręs buvo, o da tamsi, nu ir įtupiniãvo į griovį.
ištupiniúoti.
1. kiek eiti: Par trobą ištupiniúo [ja] neišvirtęs.
2. tupiniuojant išeiti: Kur jūso senelis ištupiniãvo?
nutupiniúoti.
1. nevikriai, tūpčiojant nueiti: Būs tas tėvas teip nutupiniãvęs. | Prigėręs buvo ir nutupiniãvo į upę nu tilto.
2. nusivaikščioti, nusiplūkti: Nusitupiniúoju par dienas besižygiuodama.
patupiniúoti. negreitai, nevikriai pavaikščioti.
prisitupiniúoti; . privargti tupiniuojant.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.