x
tū́plioti, -ioja, -iojo. eiti negreitai, į šalis krypuojant: Tūplioja žmogus, kuris pylės eisena [vaikščioja]. Esą gailu matyt, kaip jis per stubą tūpliojąs.
ištū́plioti. negreitai tūpčiojant išeiti: Pagaliau jau ištū́pliojo.
nutū́plioti. nevikriai, tūpčiojant nueiti: Kažin kelintą jis ten nutū́pliojo?
patū́plioti. tūpčiojant vos paeiti, pavėžlioti: Veizu, ka aš jau nepatū́plioju. Vos bepatūpliojanti ta mano bobutė. Žąsis vos patū́plio [ja].
partū́plioti. tūpčiojant pareiti, partūpčioti: Kol tas senis partū́plios, ir sutems.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.