.
tupýti, tùpo (-ija, -ỹja), tùpė (-ijo, -ỹjo).
1. sodinti: Tupýk kūdikį, jis sėsti šikti nori.
2. statytis, lipintis (namus): Tupos lygu blezdingos žmonys.
anttupýti.
1. užtupinti 2: Anttupiáu lanką ant nasrų (kibiro verpelės) , bet vos besilaiko.
2. išleisti, apvesdinti: Ana žada sūnų savo ančtupýti ant tėvūnaitės kokios į žentus.
įtupýti. įtupinti 1: Ans tą agrazduką atnešė, mun apent į tą ežios vidurį ir įtùpė. Ot gerai stova [pasodinta obelis] kaip įtupýta.
ištupýti. išstatinėti: Kiemai kaip strazdai po girią ištupyti.
nutupýti. nutupdyti 4: Iš mūsų miestalio į visas keturias pusis išeita keturi keliai, gerai išpilti ir pašaliai baltais kūlaičiais nutupyti.
patupýti.
1. patupinti 1: Patupýti vištą. Reik patupýti vištas. (Paukštis) an kakalio patupýtas. Įejai į kamarą, pasitupei gaidį ant lovos galo i eitì pry mergų.
2. padėlioti: Patupýti buvo aniolai ant balkiais, ant sijoms senoje Palangos bažninčio [je].
3. pastatyti, sulipdyti: Tik laužą (trobelę) patupýk, kiminų pirkti nereiks. Pasitùpėm tokį lauželį i gyvenam.
sutupýti.
1. sutupdyti 2: Sutupýs mumis. į lovą, mas ten i tupėsiam. Sutùpė teip kaip vaikus.
2. sulipdyti, suspausti, suformuoti: Nesutupyta duona y [ra] neiškepanti. Vilijai (vilai) reikia geros medžiagos; juk negal surausti ir sutupyti kaip molio kupetą. Tas vaikas besutùpė tą gyvenimą.
3. sugydyti: Daktaras sakės sutupýti atsileidęs.
gálvą sutupýti į protą atvesti, suprotinti: Kunigai, ant jo labai supykę, davė jų senąjį mokytojį vadinti, kad jis šiam mažumą galvą sutupytų.
užtupýti. užsodinti: Užtupýk medelį [ant patręštos žemės],
tai jis eiti kai ant mielių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.