išturėjimas

turė́jimas.

1. → turėti
1.

2. → turėti 24: Svetimos dirvos turėjimas už piningus. Lig turėjimo [gerų mašinų] da toli. Tų žmonių pinigų turė́jimas! Kas tų lentų turė́jimas! Ne iš slinkumo ten nesėjau, bet iš neturėjimo sėklos. Tą jų. pranašumą kai kurie tyrinėtojai linkę aiškinti žirgo panaudojimu kare ir kovos vežimų turėjimu. Ji negalinti išvirti vienu kartu visos [žuvies] dėl neturėjimo užtektinai didelio indo.

3. turtas: Turėjimas, turtas. Turėjimas, turtė. Visas turė́jimas – tik šaukštelis ir bliūdelis. Neturė́jimas visus blogumus daro. Par neturėjimą ir vogti reik eiti. Viešpatie, … tu esi mano gyvenimas …, mano lobis, turėjimas ir vis, kas tiektai esti mano. Turėjimas, laikymas, turtas, tėviškė.

4. → turėti
25. Iš darbo neturė́jimo visos bėdos: i laidokystos, i ligos. Tas vardo neturėjimas buvo didžiausias jo vertumas. Daugiau negu vienos reikšmės turėjimas paprastai laikomas termino yda. Godas, arba geidulys, turė́jimo yra šaknis visokios nuodėmės. Lietuvių šviesuomenei neturėjimas tam tikro laikraščio buvo labai skaudu. Šešias dienas yrės upe, – turė́jimas laiko! Iš neturėjimo ką veikti susiverpiau siūlus.

5. → turėti 26: I pasiutęs sveikatos turė́jimas! – primaldavom i nereikėdavo vežt į malūną. Tai sylos turė́jimas! – kap atsistos až vagos, tai ir gale. Parenkant auditorius, į muzikinės klausos turėjimą ar neturėjimą nebuvo atsižvelgta. Liežuvį turi dėl turėjimo, ale kita yra priežastis. Proto neturė́jimas toks y [ra] tatai.

6. → turėti 27: Ka tura kavalierių! – Koks ten turė́jimas!

7. → turėti 28: Neb už ką [mergos] neblaiko vaiko turė́jimą. Par ką tas vėžys įsimetas, a ne par vaikų neturė́jimą? Du mėnesiai da [r] lig turė́jimo. Vėluojasi su turė́jimu šį pavasarį karvė. Priš turė́jimą karves reik geriau šert. Po turė́jimo reik neužšert gyvolio. Kumelės priš turė́jimą neimk į darbą. Šermukšnių žiedus sudžiovinti ir duoti karvei po turėjimo – niekas pieno nesugadins, nepakerės. Susibystrijo kaip ožka priš turė́jimą.

8. → turėti 32: Jūs padirbsiat svetimims iškadą. Toks rūpesnio neturė́jimas y [ra].
apturė́jimas.

1. → apturėti 1: Įgijimas, apturėjimas, gauklas. Po apturėjimo fotografijų anei viena nepatiko jo sūnui. Ant galo daiktų geriausių [trokštame],
kurių privalome ant apiturėjimo jo. Prūsija patenka į galutinį apturėjimą brandenburgerių.

2. → apturėti
4. Iš apsiturė́jimo karvė i krito.
atsiturė́jimas. → atiturėti
2. Juk vien dėlei stamantresnio atsiturėjimo jie. pamatuoja ir draugystes.
daturė́jimas. → daturėti
1.
išturė́jimas.

1. → išturėti 2: Savo pašaukimą atradusiam išturėjimas yra reikalingas. Išmelsk man ir visiems negeriančiams arielkos išturėjimą iki galo.

2. → išturėti 6: Sukietėjimas tešlos neina vienodai ir jos išturėjimas pasimažina.
nuturė́jimas.

1. → nuturėti 2: Nenuturė́jimas arklio! – reikėjo vadeles aplink rankas apsisukus turėt. Arklio nuturė́jimas važiuojant – ne vaiko darbas. Nenuturėjimas, nenuovaldžia.

2. → nuturėti 4: Dėl nuturė́jimo savo kūno jis nevalgė mėsos. Šviesai išsiplėtojus tarp žmonių, atsirado ir nusiturėjimas. Ir buvę lietuviai jaunikaičiai garsūs savo nusiturėjimu ir skaistybe. Nusiturėjimas nu valgymo ir gėrimo. Nusiturė́jimas suturi nuo keršto. Nusiturėjimo draugystė. Trumpas nusiturėjimas nupelno amžiną linksmybę.
paturė́jimas.

1. → paturėti
5.

2. → paturėti 6: Kas su džiaugsmu neveizėtų ant trūso (= į triūsą) dėl išlaikymo ir paturėjimo ateisinėje lietuviškos kalbos. Bažnyčia yra iškilminga, paturėjimas jos … reikalaus daug pridėti.

3. → paturėti
7. gyvenimo lygis, turtingumas: Iš avių skaičiaus sprendžiamas žmogaus pasiturėjimas. Pakilo mokslas, pakilo belgų pasiturėjimas, palengvėjo gyvenimas. Jam buvusi nulemta … naują gadynę žydėjimo bei pasiturėjimo atverti.

4. → paturėti 9: Paturėjimo laikas, perėjimas.
priturė́jimas.

1. → priturėti
3.

2. → priturėti
5. Taupumas yra surištas su kita dorybe, su prisiturėjimu. Prisiturėjimas nuog stiprių gėrimų patvirtino ano kūną. Prisiturėjimas nuo tų rusiškų nedėlinių skaitymų bus nebylys protestas lietuvių prieš naikinimą lietuviškos kalbos. Už kiekvieną prisiturėjimą nuo piktų norų laukia tavęs užmokesnis. Draugystės platina terp žmonių prisiturėjimą nuo visokių deginančių gėrimų. Ji bus išganyta per vaikų gimdymą, jei pasiliks meilėje … su prisiturėjimu.
suturė́jimas. → suturėti:

1. Suturėjimas ubagų.

2. Ilgas kadugio vartojimas galįs būti šlapumo nesuturėjimo priežastimi. | Be kokio suturė́jimo (stabdžių) buvo traktorius. Reikia atsargumo, suturė́jimo savo akių, ausių ir mislių.

3. Penktadienis – ypatinga susiturėjimo diena. Susiturėjimas nuo darbo, arba streikai, daug geriaus esą suorganizuoti neg kitose karalystėse.
užturė́jimas. → užturėti:

1. Po Baso šermenų nebuvo jau kalbų apie užturėjimą Virpšos pulko. Ažuturėjimas, ažustabdymas. Girdi užturėjimą ir rūstybę Dievo sau apsakomą.

2. Man buvo sirgimas – ažuturė́jimas šlapumos. Ažuturė́jimas algos darbinykamus. Todėl, karaliau, padėk ant viso Egipto žmogų, išmintingą ir sumanų, kursai kas metus užlaikytų dalį javų dėl užturėjimo bado ateinančio. [Tošė] regias esanti jau dėl paglemžimo po apatė [je] esančios žievės, jau dėl gyniojimo nu vabalų, jau dėl užturėjimo didžio garavimo. Tatai yra galybė atleidinėjimo ir užturėjimo nuodėmių. Atpent užturėjimas griekų yra neatleidimas. Ajerų šaknys vartojama nuo šlapumo užsiturėjimo. Gal žinai kokių vaistų nuo vidurių užsiturė́jimo?

3. → užturėti
14. Ažusiturėjimas nuog ko. Iš užsiturėjimo nuo valgio ir gėrimo paeina geri norai, išganingos rodos. Pamenklas įvedimo blaivystės arba užsiturėjimo nu arielkos. Vaisiai dvasios šventos: malonė, linksmybė, užsiturėjimas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>turė́jimas</b>. <br/>1. → turėti 1. <br/>2. → turėti 24: Svetimos dirvos turėjimas už piningus. Lig turėjimo [gerų mašinų] da toli. Tų žmonių pinigų turė́jimas! Kas tų lentų turė́jimas! Ne iš slinkumo ten nesėjau, bet iš neturėjimo sėklos. Tą jų. pranašumą kai kurie tyrinėtojai linkę aiškinti žirgo panaudojimu kare ir kovos vežimų turėjimu. Ji negalinti išvirti vienu kartu visos [žuvies] dėl neturėjimo užtektinai didelio indo. <br/>3. <span class="explanation">turtas: </span> Turėjimas, turtas. Turėjimas, turtė. Visas turė́jimas – tik šaukštelis ir bliūdelis. Neturė́jimas visus blogumus daro. Par neturėjimą ir vogti reik eiti. Viešpatie, … tu esi mano gyvenimas …, mano lobis, turėjimas ir vis, kas tiektai esti mano. Turėjimas, laikymas, turtas, tėviškė. <br/>4. → turėti 25. Iš darbo neturė́jimo visos bėdos: i laidokystos, i ligos. Tas vardo neturėjimas buvo didžiausias jo vertumas. Daugiau negu vienos reikšmės turėjimas paprastai laikomas termino yda. Godas, arba geidulys, turė́jimo yra šaknis visokios nuodėmės. Lietuvių šviesuomenei neturėjimas tam tikro laikraščio buvo labai skaudu. Šešias dienas yrės upe, – turė́jimas laiko! Iš neturėjimo ką veikti susiverpiau siūlus. <br/>5. → turėti 26: I pasiutęs sveikatos turė́jimas! – primaldavom i nereikėdavo vežt į malūną. Tai sylos turė́jimas! – kap atsistos až vagos, tai ir gale. Parenkant auditorius, į muzikinės klausos turėjimą ar neturėjimą nebuvo atsižvelgta. Liežuvį turi dėl turėjimo, ale kita yra priežastis. Proto neturė́jimas toks y [ra] tatai. <br/>6. → turėti 27: Ka tura kavalierių! – Koks ten turė́jimas! <br/>7. → turėti 28: Neb už ką [mergos] neblaiko vaiko turė́jimą. Par ką tas vėžys įsimetas, a ne par vaikų neturė́jimą? Du mėnesiai da [r] lig turė́jimo. Vėluojasi su turė́jimu šį pavasarį karvė. Priš turė́jimą karves reik geriau šert. Po turė́jimo reik neužšert gyvolio. Kumelės priš turė́jimą neimk į darbą. Šermukšnių žiedus sudžiovinti ir duoti karvei po turėjimo – niekas pieno nesugadins, nepakerės. Susibystrijo kaip ožka priš turė́jimą. <br/>8. → turėti 32: Jūs padirbsiat svetimims iškadą. Toks rūpesnio neturė́jimas y [ra]. <br/><b>apturė́jimas</b>. <br/>1. → apturėti 1: Įgijimas, apturėjimas, gauklas. Po apturėjimo fotografijų anei viena nepatiko jo sūnui. Ant galo daiktų geriausių [trokštame], kurių privalome ant apiturėjimo jo. Prūsija patenka į galutinį apturėjimą brandenburgerių. <br/>2. → apturėti 4. Iš apsiturė́jimo karvė i krito. <br/><b>atsiturė́jimas</b>. → atiturėti 2. Juk vien dėlei stamantresnio atsiturėjimo jie. pamatuoja ir draugystes. <br/><b>daturė́jimas</b>. → daturėti 1. <br/><b>išturė́jimas</b>. <br/>1. → išturėti 2: Savo pašaukimą atradusiam išturėjimas yra reikalingas. Išmelsk man ir visiems negeriančiams arielkos išturėjimą iki galo. <br/>2. → išturėti 6: Sukietėjimas tešlos neina vienodai ir jos išturėjimas pasimažina. <br/><b>nuturė́jimas</b>. <br/>1. → nuturėti 2: Nenuturė́jimas arklio! – reikėjo vadeles aplink rankas apsisukus turėt. Arklio nuturė́jimas važiuojant – ne vaiko darbas. Nenuturėjimas, nenuovaldžia. <br/>2. → nuturėti 4: Dėl nuturė́jimo savo kūno jis nevalgė mėsos. Šviesai išsiplėtojus tarp žmonių, atsirado ir nusiturėjimas. Ir buvę lietuviai jaunikaičiai garsūs savo nusiturėjimu ir skaistybe. Nusiturėjimas nu valgymo ir gėrimo. Nusiturė́jimas suturi nuo keršto. Nusiturėjimo draugystė. Trumpas nusiturėjimas nupelno amžiną linksmybę. <br/><b>paturė́jimas</b>. <br/>1. → paturėti 5. <br/>2. → paturėti 6: Kas su džiaugsmu neveizėtų ant trūso (= į triūsą) dėl išlaikymo ir paturėjimo ateisinėje lietuviškos kalbos. Bažnyčia yra iškilminga, paturėjimas jos … reikalaus daug pridėti. <br/>3. → paturėti 7. <span class="explanation">gyvenimo lygis, turtingumas: </span> Iš avių skaičiaus sprendžiamas žmogaus pasiturėjimas. Pakilo mokslas, pakilo belgų pasiturėjimas, palengvėjo gyvenimas. Jam buvusi nulemta … naują gadynę žydėjimo bei pasiturėjimo atverti. <br/>4. → paturėti 9: Paturėjimo laikas, perėjimas. <br/><b>priturė́jimas</b>. <br/>1. → priturėti 3. <br/>2. → priturėti 5. Taupumas yra surištas su kita dorybe, su prisiturėjimu. Prisiturėjimas nuog stiprių gėrimų patvirtino ano kūną. Prisiturėjimas nuo tų rusiškų nedėlinių skaitymų bus nebylys protestas lietuvių prieš naikinimą lietuviškos kalbos. Už kiekvieną prisiturėjimą nuo piktų norų laukia tavęs užmokesnis. Draugystės platina terp žmonių prisiturėjimą nuo visokių deginančių gėrimų. Ji bus išganyta per vaikų gimdymą, jei pasiliks meilėje … su prisiturėjimu. <br/><b>suturė́jimas</b>. → suturėti: <br/>1. Suturėjimas ubagų. <br/>2. Ilgas kadugio vartojimas galįs būti šlapumo nesuturėjimo priežastimi. | Be kokio suturė́jimo <span class="explanation"> (stabdžių) </span> buvo traktorius. Reikia atsargumo, suturė́jimo savo akių, ausių ir mislių. <br/>3. Penktadienis – ypatinga susiturėjimo diena. Susiturėjimas nuo darbo, arba streikai, daug geriaus esą suorganizuoti neg kitose karalystėse. <br/><b>užturė́jimas</b>. → užturėti: <br/>1. Po Baso šermenų nebuvo jau kalbų apie užturėjimą Virpšos pulko. Ažuturėjimas, ažustabdymas. Girdi užturėjimą ir rūstybę Dievo sau apsakomą. <br/>2. Man buvo sirgimas – ažuturė́jimas šlapumos. Ažuturė́jimas algos darbinykamus. Todėl, karaliau, padėk ant viso Egipto žmogų, išmintingą ir sumanų, kursai kas metus užlaikytų dalį javų dėl užturėjimo bado ateinančio. [Tošė] regias esanti jau dėl paglemžimo po apatė [je] esančios žievės, jau dėl gyniojimo nu vabalų, jau dėl užturėjimo didžio garavimo. Tatai yra galybė atleidinėjimo ir užturėjimo nuodėmių. Atpent užturėjimas griekų yra neatleidimas. Ajerų šaknys vartojama nuo šlapumo užsiturėjimo. Gal žinai kokių vaistų nuo vidurių užsiturė́jimo? <br/>3. → užturėti 14. Ažusiturėjimas nuog ko. Iš užsiturėjimo nuo valgio ir gėrimo paeina geri norai, išganingos rodos. Pamenklas įvedimo blaivystės arba užsiturėjimo nu arielkos. Vaisiai dvasios šventos: malonė, linksmybė, užsiturėjimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.