tuskénti, -ẽna, -ẽno.
1. belsti, bildenti, duskenti: Tuskenu, klambenu. Ir būkiat lygūs žmonėmus, kurios laukia Viešpaties savo, kada sugrįžt iš svodbos, idant, jam atent ir tuskenant, tuojaus jam atdarytų. O kad Petras tuskeno vartus durių, išėjo mergaitė vardu Rode, idant klausinėtų. Ieškokiat, tada rasiat, tuskenkiat, tada bus jumus atverta. Prašykit, o bus jums duota, ieškokit, o rasite, tuskenkit, o atadaris jumus. Tuskenkim durysna jo, ik mumus atvers anas. | Nesa ateit Viešpatis mūsump per sūdą, tuskena per ligą ir tas jam tuojau atadaro, kuris su džiaugsmu ir meile išeit iž to pasaulio. Tuskena ing mūsų gyvenimą dūšių.
2. purtyti, kedenti: Kaipgi teip tuskenì, kad net siūlai trūksta.
3. plakti, mušti.
ištuskénti.
1. ištuskinti 3: Tik gerai ištuskénk siūlus, kai išmazgosi.
2. išmaldauti: Jau daugesn ižtuskent nei išmurmėt niekad mes savi negalėtumbim.
patuskénti. kiek tuskenti, pabelsti, pabilsnoti, paduskenti: Vieną rytą kažkas patuskeno į Gerulavičių numerėlį. Kaipgi tu perki puodynes nepatuskẽnus, – duos kokių šukių. | O kada ant mūsų patuskensi ir išeiti iš čia liepsi?
prisituskénti prisibelsti: Pats įmygis – vos prisituskẽnom.
sutuskénti. subelsti, subilsnoti: Ir iš to, kaip ji ateidavo, kaip sutuskendavo kumščiu į duris, mes jau žinojome, gerų ji atnešė ar prastų [naujienų].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.