tùtinti (-yti), -ina, -ino.
1. smarkiai eiti, bėgti: Kur jūs, vaikai, tùtinat? Tùtykim ir mes šįmet į Šidlavą. Daba tùtina po tą ganyklą. O moteriškės vis tutindavo paupiu iki pjovėjų ir atgal.
2. darbuotis vaikščiojant: Tai apei riuošą jau i tùtinam.
3. plakti, mušti: Lazda ėmė jam abiem galais tutint per nugarą ir per galvą.
4. pilti, versti, bakyti.
5. godžiai valgyti ar gerti: Mažasis Laurukas sėdėjo gale varsnos, apkamšytas pintinėje, ir pro spenį tutino pieną iš butelio. Ko tu tą vandenį tùtini, ką valgei?
aptùtinti. storai apvilkti. . Kam tu apsitùtinai, kur tu važiuosi?
atitùtinti. greit ateiti, atbildėti: Durnius nuejo palocion ir laukia, paiso, pačią dvyliktą attùtina čertas. Žiūriu – kas čia paskui atitùtina.
įtùtinti. įbrukti, įkišti: [Moteriškė, ] valgio našulaitį kur lopšin intutinus, nueina laukan.
ištùtinti. godžiai išvalgyti, išgerti: Ištùtino viską, tarbutės trupinius supylė į Šušvę. Trim gurkšniais ištutino puodynę.
nutùtinti. smarkiai nueiti: Apsisukau ir nutùtinau atgal.
partùtinti. pareiti, parbėgti, paršveisti: Tokį kelią kol mes partùtinom, kad žiebėm, tai žiebėm! Arkliai partùtina iš ganyklos gylių užpulti.
pritùtinti.
1. daug pridėti, pripilti, prikrauti: Pritùtino pilnas miegas, ponas. Taigi bulvių davėm, galvijau neraliuotas! Du maišus prikasėm, pritutinom. Prisitutinę kišenes parako, iš šabakštynų grįžo vaikai.
2. privalgyti ar prigerti, prisikirsti: To pieno jin pritùtina par soskę. Atėjo sušilęs, pritùtino šalto vandenio, i sveikas sau kad ką mačy [ja] ! Karvės pritùtino, nat šonus išputino. Sočiai prisitutinom abu.
sutùtinti. daug supilti: Blogūsius [javus] sutùtins kiaulėms.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.