tūtúoti, -úoja, -ãvo. tutúoti.
1. pratisai rėkti, trimituoti. Atskrenda skrenda pulkas gulbelių, kaip jos gražiai tūtuoja. Baltos gulbelės sunkiai mojuoja sparnais, garsiai tūtuodamos ieško vietos, kur nusileisti. Tik senės žąsys ir žąsinai tūtuodavo kaip klarnetai. kvarkti, ūkti, pypti. Varlės vandenyje tūtúoja balsu. Jaunos motinėlės prieš skildamos tūtuoja. šaižiai signalizuoti, pypsėti. Automobiliai baimingai tūtavo. Pro šalį, tūtuodami visokiausiais balsais, plaukė laivai. švilpti, ūžti. Juose. tūtuoja uždusęs vėjas.
2. rėkti. Tututis tutúoja. Klausiaus, kaip sodne raiboji gegutė kukuoja, linksmai luputis tutuoja.
3. gurgėti, burbuliuoti, pūkščioti. Alaus statinė, visą savaitę tūtavusi, nesiliovė putojusi. Nešventintoj statinėj kliuksi vynas. Tutuoja kaip nerūgusi gira. Butelėlis striukakaklis jau nebetutuoja.
4. dūduoti, trimituoti: Skudučiais, sakydavo, ir groja, ir tūtúoja. Čionykščiai lietuviai mėgsta skudučiuoti – tūtuoti. Turit trūbomis trūbyti (tūtuoti). skleisti pratisą melodingą garsą. Ir taip pasidabinus skuba vakarėlin, kur smuikai ir ragai tūtuoja meiliai.
5. dainuoti (ppr. sutartines): Tūtúodavom kaip ir gulbės. Anos rokavimus tūtuoja pirma pora vienas vieną pavaduojant, bet kartu vis du tegieda. Kada užeidavo an seilės, tai ir tūtuodavom.
6. raudoti (balsu): Netūtuok, da nežinia, ar mirs.
7. gerti: Gersime midų, tūtuosim ir susiedams duosim. Gersim tūtúosim, niekam neduosim. girtauti, triukšmingai linksmintis: Abudu atėjo i tūtãvo pardien. Paliko betūtúoją beliūliuoją restorane. Gerai klega, turi būt, seniai jau tūtuoja.
8. lėtai, sunkiai, vos ne vos vaikštinėti, slampinėti: Senučiukas tūtúodavo apie namus su lazdele. Keturi tūtuoja, penktas šluoja.
atitūtúoti. lėtai, sunkiai ateiti: Atitūtãvo kaip žąsys po lietaus.
ištūtúoti
1. išdūduoti.
2. kurį laiką dainuoti sutartines.
3. išgerti: Tūtuote ištūtavo arelką, t. y. išgėrė. Greit visą bačkelę ištūtuõs. Anąsyk išsidegė šnapso ir visą ištūtãvo. | Jiedu buvo jau gerokai ištūtavę.
nutūtúoti
1. tūtuojant nuskristi, nulėkti: Gulbys par Pyvesą nutūtãvo. Nugirgsi į šiaurę žąsų virtinė, nutūtuoja gervių pulkelis.
2. sunkiai, vos ne vos nueiti: Kolei Kriaunõs nutūtavaũ, visai mane sulijo.
3. sunkiai nudirbti: Kolei, būdavo, rugių lauką nutūtúoji – ir sutemsta.
patūtúoti.
1. padūduoti. |.
2. duoti signalą tūtuojant: Dešimtą valandą apačioj patūtuos taksi.
3. sunkiai pagyventi, pavargti: Da metelius patūtuõs Stasys.
partūtúoti.
1. tūtuojant parlėkti: Žąselės ir gulbelės tuojau partūtuos.
2. sunkiai pareiti: Kol jos partūtuõs namo, tai ir sutems.
pratūtúoti
1. geriant, linksminantis praleisti kurį laiką: Pratūtãvom visą naktį par Jūzapines.
2. pragerti, praleisti: Tiek pinigų paėmei ir teip greit pratūtavaĩ.
pritūtúoti
1. pridūduoti.
2. prigerti: Pritūtavo pieno ir miega kap suvystytas. Bemylėdamas pritūtavaũ, t. y. prigėriau lig kuivitiniuodamas.
3. daug prisikrauti, prisikaupti: Dabar te niekas nebepjauna, tai te prisitūtúoja [šieno] visi.
sutūtúoti
1. imti rėkti, trimituoti, tūtuoti: O vieną vakarą tyliai sutūtavo gulbės. Ir atskrido pulkas gulbių, gražiai sutūtãvo.
2. sudūduoti.
3. duoti signalą tūtuojant: Grįžtant namo, staiga užpakalyje sutūtuoja automobilis. Uoste vėl sutūtavo laivas.
4. susitarti, susigiedoti: Jie teip ir sustūtãvo.
5. sugerti: Vaikas pusbonkį pieno sutūtãvo.
užtūtúoti
1. imti tūtuoti, trimituoti: Toli užtūtavo gervės.
2. imti dūduoti: Išeidavom į kiemą ir užtutuodavom „Untytę“.
3. prisišaukti: Visą vakarą juokėsi, kol nelaimę užsitūtavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.