tū̃tyti, -ija, -ijo
1. tūtuoti
4.
2. čiulpti, žįsti. Tū̃tija tušką įsikandęs kaip senis. Jug duok pienelio, tegu vaikas tū̃tija. Veršis paliko pri karvės betū̃tijąs.
3. gerti, valgyti ką skystą: Susėdo pijokai i tū̃tija. Tū̃tija svietas, visai jau iš proto eina. Buzę tokią išvirdavo, i tū̃tykiat, vaikai, srėbkiat!
4. krauti, grūsti: Tū̃tija šieną į paliepius kai plestekė.
ištū̃tyti
1. ištūtuoti
1.
2. iščiulpti, išžįsti: Veršis ištū̃tijo karvę. Išgera greit [vaikas],
ištū̃tija dvi butelki [pieno].
3. ištūtuoti 3: Butelį ištū̃tijo i prisisprogo.
patū̃tyti. patūtuoti, padūduoti: Patū̃tyk, kur šnypšta, nebgausi piningų!
pritū̃tyti
1. pričiulpti, prižįsti: Pieno pritū̃tijęs, miegta kaip užmuštas [vaikas].
2. pritūtuoti 2: Pripuolę pritū̃tys apsiputoję.
3. pripilti: Iš keturių karvių pritū̃tijau du viedru pieno. Pritū̃tijo pilną uzboną alaus, nešk talkininkams. Prisikasė bulbių, prisitū̃tijo miegas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.