tū̃zinti (-yti), -ina, -ino. iš lėto eiti, vilktis: Meldžiamasis, kur tū̃zini? Tū̃zina lapė par tiltą, uodega velkina kaip šluota.
apsitū̃zinti. storai apsirengti, apsitūloti: Apsitū̃zinai, lyg po žiemos vartais gulėtum. Gerai apsitū̃zyk, šiandie baisi pagela. Apsitū̃zina apsitū̃zina tą koją žiemą.
atitū̃zinti. iš lėto ateiti, atsivilkti: Atitū̃zink kumet tarpą pagavęs. Atitū̃zina toks pilvazas.
ištū̃zinti. iš lėto išeiti, išsivilkti: Ištū̃zino tas šmikis kažkur. Kažkur ištū̃zinos, kad reik pietus valgyti!
nutū̃zinti. iš lėto nueiti, nukėblinti: Nutū̃zink čėso turėdamas arklių paveizėti.
patū̃zinti.
1. paeiti, pasivilkti: Esu storai apsidariusi, negaliu patū̃zinti. A greičiau nepatū̃zini tu? Teip išsipenėjai, ka vos bepatū̃zini.
2. nueiti, atsitolinti: Vieną kartą atstypino abudu su Strakšu, pasakiau – pasitraukiat, i patū̃zino.
partū̃zinti. lėtai pareiti, parsivilkti: Kumet ana tatai partū̃zins?
pratū̃zinti. lėtai einant neatitikti: Tas i pratū̃zino taką, kur reikėjo pasisukti.
pritū̃zinti. storai prirengti, privilkti: Kam šitiek pritū̃zinai vaiką – užtrokš. Prisitū̃zinus kap cibulis devyniom skūrom.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.