.
tū̃žyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo).
1. jausti nerimą, baimę, sielvartą, sielotis: Sieluojuosi, apmauduoju, nerimstu, tūžiju. Dėl to, jog geidė jūsų visų labai, ir labai tūžijo, kad ižgirdot jį sergant. Tū̃žytis yra turėti didį rūpestį. Tūžijuos, tūžboj esmi, bijaus, nerimstu, nerimoju. Kodėl tavo širdis taip tūžijas? Dėl ko tū̃žytis. Pirkąsis tenesidžiaug, ir parduodąsis tenesitūžij. Nesa tūžijąsis laukimas sutvėrimų laukia ant apreiškimo vaikų Dievo. Nestūžyk, ponele, svetimoj šalelėj.
2. tūžinti
1.
3. dūžyti 1: Tūžiji čia tik kitus, eik, kur tau reikia.
4. dūžyti 2: Slūžyjau tū̃žyjau pas poną.
aptū̃žyti. sukelti (kam) sielvartą, nerimą: Tūžbą padarau, aptūžiju, baudžiu.
ištū̃žyti. išdūžyti: Tu ir galvą ištūžysi.
nutū̃žyti
1. sukelti (kam) sielvartą, nerimą, apmaudą ir pan.: Tuo čėsu, bylo Ponas, aš visus žirgus įbaidysiu ir jų raitinykus išgandinsiu (nutūžysiu).
2. nuliūsti, sunerimti: Kada karalius tatai girdėjo, nusitūžijo (nuliūdo) jis didei. Į smertį nusitū̃žyti. Eš turiu skųsties kaip slibinas ir nusitūžyti kaip strusai. Dievas Tėvas jumus malonus bus ir jūsų maldą manęs dėlei išklausys, ir jus iš vargų išgelbės, todėlei nenusitūžykit, bet geriau džiaukitės dėlei mano kentėjimo.
parsitū̃žyti. labai sielotis, graužtis: Parsitūžiju, iš apmaudų pagendu.
prisitū̃žyti. ilgai ir daug sielotis, graužtis, nerimauti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.