tvaksė́ti, tvàksi (tvàksa. tvàksia), -ė́jo.
1. plakti, mušti, plastėti. Širdis tvaksi sunkiai akmenį nešus. Da širdis tvaksė́jo, ale skausmų nebejautė. Širdis tvàksi nuo gėrimo. Širdis tvaksi, net krūtinė judinas. Kojos linko, širdis taip tvaksėjo, kad atvejais net kvapo pritrūkdavo. Mano galvoje tvaksėjo naujos mintys.
2. pulsuoti, tvinkčioti: O tik tvàksi ma [no] kraujas. Dienų trumpėjimas snaudina žmones kaip meškas, ilgėjimas žadina kraują smarkiau tvaksėti, kurti, džiaugtis. Juk visų mūsų gyslose vienodai tėvų kraujas tvaksi ir keršto reikalauja. | Viena gysla ausy kažkodėl pradėjo teip smarkiai tvaksė́t. Periodinis raštas yra skiriamas tam, kad jame tvaksėtų tautos gyvenimo pulsas.
3. dilgčioti: Kojos tik tvaksi per ryšelius.
4. tiksėti: Kišenė [je] tvaksa laikrodis. Laikrodis, vienodai judėdamas, tvaksi.
5. bildėti, taksėti: Paprastai, būdavo, trise kulia ir rimtai, vienodai ta ta ta, ta ta ta tvaksi. | Tvàksi aparatai [ligoninėje] – dar gyvas senis.
6. tvaskėti 1: Nebuvo ir nebus tokios adynėlės, kad žibėt, kad tvaksėt kalne akmenėlis. [Perkūnui] ant galvos liepsnos tvaksėjo. Ant aukšto kalno ugnelė tvaksėjo.
širdìs tvàksi. Kiekvienos širdelė tvaksi, kad tik kaip galėtų jam įsisiūlyti.
atsitvaksė́ti, atsìtvaksi, -ė́jo atsimušti: Nugriūtų eglė žemyn, kamienas tikriausiai įsprogtų perpus atsitvaksėjęs į akmenis.
ištvaksė́ti, ìštvaksi, -ė́jo. kurį laiką tvaksėti: Ilgai man ištvaksė́jo širdis, kai buvau išsigandęs.
patvaksė́ti, pàtvaksi, -ė́jo. truputį tvaksėti.
sutvaksė́ti, sùtvaksi, -ė́jo.
1. imti plakti, mušti: Rasteliui net širdis smarkiau sutvaksėjo iš to džiaugsmo. Mildės širdis stiprai sutvaksėjo nesulaikoma meile.
2. subildėti: Kaip virto, visa bažnyčia sutvaksė́jo.
3. sutvaskėti 1: Ačiū! – sutvaksa žydrios akys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.