ištvaskėti

tvaskė́ti, tvãska, -ė́jo.

1. spinduliuoti, švytėti, žėrėti: Kas gi ten už miško žiba, tvaska, ištiško? Veizėdamas ant dangaus, teip gražio, tvaskančio ir giedro. Akys Viešpaties tol labiaus žibančios yra ir tvaskančios negi saulė. Ir tvaska naujo rytmečio pašvaistė, ji tavo galvą kaišo spinduliam. atspindėti šviesą, blizgėti, žėrėti: Žiba tvaska šoblytelė. Šukė tvãska prieš saulę. Dantes auksu tik tvãska. Brangakmeniai tvaska ugnimi. Ižvydęs Petras šventas labai žibantį ir tvaskantį tą žemčiūgą, per mažą plyšelį sau parodytą, prašuko. O to ponaičio [šautuvas] tvãska, blizga – sidabrinis. Ant pirštelių žiedeliai žibėjo, ant kaklelio perleliai tvaskėjo. Žiba gi, tvaska tikro tėvelio aukso sidabrelis. Jau netvaska aukso žiedas an mano pirštelių. Žiba tvãska aukso kilpelės, pajuosty šoblelė. atspindint šviesą mirguliuoti: Mano šilkinėlė tik tvaska prieš saulę. Karaliūčios rūbai tik mirga, tvãska. Žiba tvaska vainikėlis ant mano galvelės. An pirštelių žiedeliai žibėjo, an petelių kasnykai tvaskėjo. Priešais tvaskėjo mėlyna ir ramutėlė jūra. puikiai atrodyti. Tvaska kalnierius, o marškiniai stori. Namelių gražybė, vidun inejau, tai tik tvãska. Arkliai, būdavo, net tvãska. Arklio nugarokaulis kai piela, o važiuoja lineikoj – nat tvãska. Par penkiolika dvidešim minučių – tvãska (sutvarkyti namai) . Cementuoti laiptai, koridorius – viskas tvaska. Sulaiko mus žibąs tvaską̃s karininkas. Obelys žydi, tvãska. Gražu žiūrėt į dobilus, tvãska visas laukas. Rugiažiedžiukai kad jau tvãska!

2. tvyksčioti, plyksčioti; pleškėti: Ugnis tvaska, kad didė liepsna. Tvaskė́k, žaibeli, trenk, perkūnėli, užmušk piktą vyrelį. Liepsna kuo didesniai dar aukštyn tvaskėjusi. Ugnis šventa, ąžuolo medžiais kurstoma, paškėdama tvaskėjo.

3. plakti, plastėti: Širdis tvãska mun. Užkaito pačios kakta, ausyse ūžė, rankos kojos drebėjo, širdis plyšo, tvaskėjo.

4. pulsuoti, tvinkčioti: Mūsų kraujas dar neužšalęs, kad vis sparčiau pradeda tvaskėti ir mušti po visas gyslas. Širdies gysla tvaska, plasta. Tvaska nauja gyvybė.

5. triukšmingai kalbėti, plepėti: Girtas tvaska, kad negali susikalbėti. Tik ravėk ravėk čia netvaskė́jusi!
įsitvaskė́ti, įsìtvaska, -ė́jo; įsileisti tvyksčioti, plyksčioti.
ištvaskė́ti, ìštvaska, -ė́jo

1. kurį laiką tvaskėti, blizgėti, žibėti.

2. kurį laiką tvyksčioti, plyksčioti.

3. išplepėti, išpliaukšti: Tik jūs jai neištvaskė́kit, ką aš jums papasakojau.
nutvaskė́ti, nùtvaska, -ė́jo.

1. imti tvaskėti, blizgėti, žibėti: O jei aš teksiu jaunam berneliu, kad tu, laškele, aukseliu nutvaskė́tai.

2. tvyksčiojant, plyksčiojant nueiti.
patvaskė́ti, pàtvaska, -ė́jo.

1. kurį laiką tvaskėti, blizgėti, žibėti.

2. kurį laiką tvyksčioti, plyksčioti.

3. sudegti: Namai patvaskė́jo.

4. kurį laiką plepėti.
sutvaskė́ti, sùtvaska, -ė́jo.

1. imti tvaskėti, blizgėti, žibėti: Sutvaskėjo žiedas, net, rodos, kambaryje nušvito. Saulėleidžiai sutvaska raudonai.

2. sutvyksčioti, suplyksčioti: Mažoji liepsnelė vėl sutvaskėdavo savo ropėje.

3. sutvaksėti 1: Širdis sutvaskėjo gyvai, maloni šiluma palietė jo veidą.

4. imti pulsuoti, tvinkčioti: Jaunoj Lukošiaus krūtinėj sutvaskėjo kraujas greičiau ir linksmiau.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tvaskė́ti, </b>tvãska, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">spinduliuoti, švytėti, žėrėti: </span> Kas gi ten už miško žiba, tvaska, ištiško? Veizėdamas ant dangaus, teip gražio, tvaskančio ir giedro. Akys Viešpaties tol labiaus žibančios yra ir tvaskančios negi saulė. Ir tvaska naujo rytmečio pašvaistė, ji tavo galvą kaišo spinduliam. <span class="explanation">atspindėti šviesą, blizgėti, žėrėti: </span> Žiba tvaska šoblytelė. Šukė tvãska prieš saulę. Dantes auksu tik tvãska. Brangakmeniai tvaska ugnimi. Ižvydęs Petras šventas labai žibantį ir tvaskantį tą žemčiūgą, per mažą plyšelį sau parodytą, prašuko. O to ponaičio [šautuvas] tvãska, blizga – sidabrinis. Ant pirštelių žiedeliai žibėjo, ant kaklelio perleliai tvaskėjo. Žiba gi, tvaska tikro tėvelio aukso sidabrelis. Jau netvaska aukso žiedas an mano pirštelių. Žiba tvãska aukso kilpelės, pajuosty šoblelė. <span class="explanation">atspindint šviesą mirguliuoti: </span> Mano šilkinėlė tik tvaska prieš saulę. Karaliūčios rūbai tik mirga, tvãska. Žiba tvaska vainikėlis ant mano galvelės. An pirštelių žiedeliai žibėjo, an petelių kasnykai tvaskėjo. Priešais tvaskėjo mėlyna ir ramutėlė jūra. <span class="explanation">puikiai atrodyti</span>. Tvaska kalnierius, o marškiniai stori. Namelių gražybė, vidun inejau, tai tik tvãska. Arkliai, būdavo, net tvãska. Arklio nugarokaulis kai piela, o važiuoja lineikoj – nat tvãska. Par penkiolika dvidešim minučių – tvãska <span class="explanation"> (sutvarkyti namai) </span>. Cementuoti laiptai, koridorius – viskas tvaska. Sulaiko mus žibąs tvaską̃s karininkas. Obelys žydi, tvãska. Gražu žiūrėt į dobilus, tvãska visas laukas. Rugiažiedžiukai kad jau tvãska! <br/>2. <span class="explanation">tvyksčioti, plyksčioti; pleškėti: </span> Ugnis tvaska, kad didė liepsna. Tvaskė́k, žaibeli, trenk, perkūnėli, užmušk piktą vyrelį. Liepsna kuo didesniai dar aukštyn tvaskėjusi. Ugnis šventa, ąžuolo medžiais kurstoma, paškėdama tvaskėjo. <br/>3. <span class="explanation">plakti, plastėti: </span> Širdis tvãska mun. Užkaito pačios kakta, ausyse ūžė, rankos kojos drebėjo, širdis plyšo, tvaskėjo. <br/>4. <span class="explanation">pulsuoti, tvinkčioti: </span> Mūsų kraujas dar neužšalęs, kad vis sparčiau pradeda tvaskėti ir mušti po visas gyslas. Širdies gysla tvaska, plasta. Tvaska nauja gyvybė. <br/>5. <span class="explanation">triukšmingai kalbėti, plepėti: </span> Girtas tvaska, kad negali susikalbėti. Tik ravėk ravėk čia netvaskė́jusi! <br/><b>įsitvaskė́ti, </b>įsìtvaska, -ė́jo; <span class="explanation">įsileisti tvyksčioti, plyksčioti. </span> <br/><b>ištvaskė́ti, </b>ìštvaska, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">kurį laiką tvaskėti, blizgėti, žibėti. </span> </span> <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką tvyksčioti, plyksčioti. </span> </span> <br/>3. <span class="explanation">išplepėti, išpliaukšti: </span> Tik jūs jai neištvaskė́kit, ką aš jums papasakojau. <br/><b>nutvaskė́ti, </b>nùtvaska, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">imti tvaskėti, blizgėti, žibėti: </span> </span> O jei aš teksiu jaunam berneliu, kad tu, laškele, aukseliu nutvaskė́tai. <br/>2. <span class="explanation">tvyksčiojant, plyksčiojant nueiti</span>. <br/><b>patvaskė́ti, </b>pàtvaska, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką tvaskėti, blizgėti, žibėti. </span> </span> <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką tvyksčioti, plyksčioti. </span> </span> <br/>3. <span class="explanation">sudegti: </span> Namai patvaskė́jo. <br/>4. <span class="explanation">kurį laiką plepėti. </span> <br/><b>sutvaskė́ti, </b>sùtvaska, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">imti tvaskėti, blizgėti, žibėti: </span> </span> Sutvaskėjo žiedas, net, rodos, kambaryje nušvito. Saulėleidžiai sutvaska raudonai. <br/>2. <span class="explanation">sutvyksčioti, suplyksčioti: </span> Mažoji liepsnelė vėl sutvaskėdavo savo ropėje. <br/>3. sutvaksėti 1: Širdis sutvaskėjo gyvai, maloni šiluma palietė jo veidą. <br/>4. <span class="explanation">imti pulsuoti, tvinkčioti: </span> Jaunoj Lukošiaus krūtinėj sutvaskėjo kraujas greičiau ir linksmiau.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.