x
ištvat|yti, ištvatija, ištvatijo šnek. smarkiai ką padaryti (išpilti, išgerti, iškalti ir pan.): Dalgį ištvatyti (išmušti). Kiaulė visą lovį ištvatijo. Ištvatyti dubenį. ištvatijimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.