tvìlkti, -sta, -o.
1. tvilkant šusti, plikti: Nuo vandens karšto kūnas tvilksta.
2. kaisti, degti: Ligonas karščiu visas tvilksta. Karščiu tvilkstu, o gerti neduoda nė lašytelio [v] andens. | Man iš gėdos tvilksta akys.
3. baigti degti, smilkti, rusenti: Buvo matyti didelėje krosnyje bebaigianti tvilkti ugnis.
4. būti šaltyje, šalti, stirti.
aptvìlkti. kiek apšusti: Sukratys į kokį kubilaitį tus pelinus, apipils verdančiu [v] andeniu, aptvìlks.
atitvìlkti. atsileisti, suminkštėti nuo karšto vandens, atšusti: Neattvilkusios vištos nenupeši.
ištvìlkti
1. tvilkant susižaloti, išplikti: Karštu viralu užtvìlkau nasrus. Ištvilkau burną, daba sriubos jokio smoko neišmanau. Neryk kaip smakas, o gerklę ištvìlksi. Ištvilksta to burna, kas tavi ragavo. Burna teip y [ra] kaip ištvìlkusi.
2. būti šalčio pažeistam, iššalti: Speigais ištvilko sodnai.
akìs ištvìlkti patirti gėdą: Veizėk, ka neištvil̃ktum akìs.
dantų̃ neištvìlkti nieko negauti: Ten žmonys kaip titnagai, niekas ten dantų neištvilksta. Ten nuejęs nė dantų̃ neištvìlksi.
nasrùs ištvìlkti pakliūti: Vogė, dirbos, ištvìlko nasrùs, sėda [kalėjime].
nutvìlkti
1. tvilkant susižaloti, nuplikti: Aš pats nutvìlkau su viruliu. Buvau nutvìlkusi: su kiaulės tulžia tepiau, ir išgijo. Nutvìlkau ranką, bulves besunkdama. Nudegusį ugnė [je] putelių uogomis traiškė, nutvilkusius druska sūdė. Tankiai šuo ar kiaulė pagauna iš puodo meisos šmotą, pri ugnie verdantį, ar pats sau snukį nutvilkstai. Rytą atsikėlė – mamos ranka kaip nutvìlkusi. Vaikas, … įšokęs į verdančio vandens katilą, nutvilko kojas. Kaip nutvilkęs atšokau atbulas. nusidilginti: Anims kojos nutvìlksta nu notrynių, tims kalakutūčiams. įsmilkti: Ji žvelgė su šiurpu ir skausmu akyse. Jos net nutvilko, stengiantis praplėšti naktį ir apčiuopti širdį.
2. smarkiai nurausti, nukaisti: Jis nutvilko raudoniu net iki ausų galelių.
3. būti šalčio ar karščio pažeistam: Buvo bulvės gražios, o dabar nutvilko.
patvìlkti.
1. kiek tvilkti, plikti: Reik leisti patvìlkti, nemaišyk tų kleckų.
2. apsitraukti, nusigleizoti: Puodelis patvilksta putro [je] ruginė [je] ar šiaip virale, paliekta slydus. Krūmai visur padūmavę, aikščių gėlynai skaidriu žydrumu patvilkę.
3. pašalti: Medžių kailis patvilko – lijo ir staigiai užšalo.
pratvìlkti. vietomis nutvilkti.
pritvìlkti. šuntant prisvilti: Galstotas pritvìlko, t. y. prišuto, pripliko, negal atgrandyti nuo mėsos.
sutvìlkti.
1. tvilkant susižaloti, nuplikti.
2. sušusti, suplikti: Dar apdengsiam, kad biškį sutvil̃ktų; paliekta toki saldrūgštė duonelė.
3. šuntant sutrūnyti, supūti: [Varnos ir žvirbliai] tūpė ant sutvilkusių juodos žemės riekių, lupo iš jų baltus ir storus raudongalvius vikšrus.
4. būti šalčio pažeistam, nušalti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.