ištviskėti

tviskė́ti, tvìska, -ė́jo.

1. akinamai švytėti, šviesti: I dieną elektros tvìska, trata. Lempos tvìska tvìska, kaip dvare kokiame, kaip bažninčio [je]. Saulė tviskė́jo į langus. Ji matė, kaip žaibavo, kaip tviskėjo ugnys, ir jau drebėdama laukė trenksmo. Tviska plaukia šviesa visosna pusėsna. | O ta tą vakarą buvo pasirėdžius rūbais, kai saulė tvìskančiais. žaibuoti, plyksėti: Tviska žaibai. Tai tvìska, tai žaibuoja. Ateina juodžiausis debesis, žaibai jau tvìska, perkūnija bilda. Žaibai pradėjo tviskė́ti. Žaibai tviskėjo iš juodo dangaus. Perkūnija piškina, žaibai tviska. O žaibai kad tviska, rodos, dangų į skiauteles suraižys. | Tetvisk viskas, težaibuoja, aš tikiu: Dievs užmistoja. Petriukui galvoje ūžė, akyse žaibai tviskėjo ir koja gėlė. Kainas sukėlė – akės tvìska. Aplink žvaigždelės mirga ir tviska. Tiek meta žaibus, ka visi pašaliai tviska.

2. atspindint šviesai ryškiai švytėti, žibėti, tvaskėti: Anksčiau, būdavo, tvìska vanduo, o dabar baigia užželt. Giria tebeošė kaip ir seniau, ežeras tebetviskėjo, lankos tebežaliavo. Saulė šviečia priešais, vanduo tviska, akina. Per lygiuosius laukus, pro žaliuosius miškus rangos tviska Neris tartum juosta šilkinė. Saulė iš pietų spindi į langus, tę tviska langai bažnyčios. O marių erdvė begalinė nuo pilno mėnesio tviskėjo. tvieskiamai blizgėti, žėrėti: Parvažiavo iš Amerikos pasirėdęs, pasipuošęs – žiedai tik tvìska ant rankų. Ant mano kaklo perlai žėrėjo, ant mano rankų žiedai tviskė́jo. Vaisiai tviskėjo kaip auksas, o žiedai – kaip liepsna. Savo peilį atrado da bežibant betvìskant, ale brolio peilį surūdijusį. Prašau pirmiausia … ant baltų suolų …, už tviskančių̃ torelkų sėdėti, gražių kalbų kalbėtie. Tvìska blizga prie šalies šoblelė, aukštai žėri mano kepurėlė.

3. savo spalvingumu išsiskirti, būti ryškiai matomam: Ei tvìska blizga šilkų kaspinėliai ant geltonų kaselių. Ui tvìska blizga povo plunksnelė už kiaunių kepurėlės. Žiba tviska kamanėlės iš auksinio galionėlio. Staklės tviskėjo, šaudyklė švytėjo, jiedvi gražiai dainavo. Jau žiba žiedeliai ant rankelių, tviska vainikėlis ant galvelės. Aš tavi parvesiu šį pat rudinelį, ka žydės, ka tviskės balti akmineliai. Krinta perlais raselė raselė, žiba tviska pievelė. Jų veidai džiaugsmu tviskėjo. Gamta Žemaitės raštuose tviska visom savo spalvom. Lietuviškoji mintis jau buvo pradėjus vaiskiau tviskėti. žvilgėti: Širvys šika, uodega tviska.

4. šviesti, švytėti. Dabar kambariai ko gražiausi: žiba tvìska, baisu įeit. Meldykla buvo labai gražiai išpuošta, visur mirgėjo, visur tviskėjo. Va, vaikel, kokia tau graži titė: žiba, tviska! Pernai visas sodas tviskė́jo.

5. tvyksčioti smarkiai degant, kūrenantis: Ugnis krosnyj tviskėjo tratėdama. Duonkepys tviskėjo, tratėjo, – pyragams kūrenosi. Ant kalno rymojau, ugnelė tviskėjo. Nurimę sustojom prie tviskančio laužo. žybčioti (ppr. degant): Naktimis šen bei ten tviskėdavo ir gesdavo kruvini gaisrų atspindžiai.

6. plakti, mušti: Man širdis tviska, bene padarei tiktai ką?

7. plepėti, taukšti.
atitviskė́ti, atìtviska, -ė́jo. tviskant išaušti: Su aušra [nauja diena] atitviskėjo.
ištviskė́ti, ìštvista, -ė́jo. kurį laiką tviskėti.
nutviskė́ti, nùtviska, -ė́jo. sužaibuoti, žaibuojant nušviesti: Kad žaibai nūtviskės, tai visa troba nušvis.
patviskė́ti, pàtviska, -ė́jo.

1. kiek tviskėti, žibėti.

2. kiek plakti, mušti: Patviskė̃s tau širdelė.

3. sudegti, supleškėti.
partviskė́ti, par̃tviska, -ė́jo. puikuojantis parvažiuoti.
pértviskėti. partviskėti. greitai perdegti, sudegti: Virbai pártviskėjo, o medžiai neįsidegė.
sutviskė́ti, sùtviska, -ė́jo.

1. imti tviskėti, sušvisti, sužėrėti: Sutviskėjo žiburys ir prapuolė. Kartais dangus sutviska gaisria raudona pašvaiste. Žaltvykslės sužibėjusios sutviskėjusios išgęsta. Štai ugnis ant seno bokšto tartum žvaigždė sutviskėjo. pradėti žaibuoti, švysčioti: Žaibai vienaip kiteip sutviskėjo. Vėl sugrumėjo perkūnija, sutviskėjo žaibai.

2. imti ryškiai švytėti, žibėti, sutvaskėti: Sutviskė́jo vanduo, ir tiek temačiau lydžio. Kardos vien abejo [je] pusė [je] sutviskėjo, o ragotinės lūžo. | Monikos akyse sutviskėjo ašaros. atspindint šviesą imti mirguliuoti: Skaisčiai sutviska epušrotas, lyg per naktį jis būtų sukrovęs pumpurus.

3. imti plakti: Jų širdys sutviskėdavo džiaugsmu.
užtviskė́ti, ùžtviska, -ė́jo. sušvytėti: Užtviskės stulpas ugnies pryš manę.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tviskė́ti, </b>tvìska, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">akinamai švytėti, šviesti: </span> I dieną elektros tvìska, trata. Lempos tvìska tvìska, kaip dvare kokiame, kaip bažninčio [je]. Saulė tviskė́jo į langus. Ji matė, kaip žaibavo, kaip tviskėjo ugnys, ir jau drebėdama laukė trenksmo. Tviska plaukia šviesa visosna pusėsna. | O ta tą vakarą buvo pasirėdžius rūbais, kai saulė tvìskančiais. <span class="explanation">žaibuoti, plyksėti: </span> Tviska žaibai. Tai tvìska, tai žaibuoja. Ateina juodžiausis debesis, žaibai jau tvìska, perkūnija bilda. Žaibai pradėjo tviskė́ti. Žaibai tviskėjo iš juodo dangaus. Perkūnija piškina, žaibai tviska. O žaibai kad tviska, rodos, dangų į skiauteles suraižys. | Tetvisk viskas, težaibuoja, aš tikiu: Dievs užmistoja. Petriukui galvoje ūžė, akyse žaibai tviskėjo ir koja gėlė. Kainas sukėlė – akės tvìska. Aplink žvaigždelės mirga ir tviska. Tiek meta žaibus, ka visi pašaliai tviska. <br/>2. <span class="explanation">atspindint šviesai ryškiai švytėti, žibėti, tvaskėti: </span> Anksčiau, būdavo, tvìska vanduo, o dabar baigia užželt. Giria tebeošė kaip ir seniau, ežeras tebetviskėjo, lankos tebežaliavo. Saulė šviečia priešais, vanduo tviska, akina. Per lygiuosius laukus, pro žaliuosius miškus rangos tviska Neris tartum juosta šilkinė. Saulė iš pietų spindi į langus, tę tviska langai bažnyčios. O marių erdvė begalinė nuo pilno mėnesio tviskėjo. <span class="explanation">tvieskiamai blizgėti, žėrėti: </span> Parvažiavo iš Amerikos pasirėdęs, pasipuošęs – žiedai tik tvìska ant rankų. Ant mano kaklo perlai žėrėjo, ant mano rankų žiedai tviskė́jo. Vaisiai tviskėjo kaip auksas, o žiedai – kaip liepsna. Savo peilį atrado da bežibant betvìskant, ale brolio peilį surūdijusį. Prašau pirmiausia … ant baltų suolų …, už tviskančių̃ torelkų sėdėti, gražių kalbų kalbėtie. Tvìska blizga prie šalies šoblelė, aukštai žėri mano kepurėlė. <br/>3. <span class="explanation">savo spalvingumu išsiskirti, būti ryškiai matomam: </span> Ei tvìska blizga šilkų kaspinėliai ant geltonų kaselių. Ui tvìska blizga povo plunksnelė už kiaunių kepurėlės. Žiba tviska kamanėlės iš auksinio galionėlio. Staklės tviskėjo, šaudyklė švytėjo, jiedvi gražiai dainavo. Jau žiba žiedeliai ant rankelių, tviska vainikėlis ant galvelės. Aš tavi parvesiu šį pat rudinelį, ka žydės, ka tviskės balti akmineliai. Krinta perlais raselė raselė, žiba tviska pievelė. Jų veidai džiaugsmu tviskėjo. Gamta Žemaitės raštuose tviska visom savo spalvom. Lietuviškoji mintis jau buvo pradėjus vaiskiau tviskėti. <span class="explanation">žvilgėti: </span> Širvys šika, uodega tviska. <br/>4. <span class="explanation">šviesti, švytėti</span>. Dabar kambariai ko gražiausi: žiba tvìska, baisu įeit. Meldykla buvo labai gražiai išpuošta, visur mirgėjo, visur tviskėjo. Va, vaikel, kokia tau graži titė: žiba, tviska! Pernai visas sodas tviskė́jo. <br/>5. <span class="explanation">tvyksčioti smarkiai degant, kūrenantis: </span> Ugnis krosnyj tviskėjo tratėdama. Duonkepys tviskėjo, tratėjo, – pyragams kūrenosi. Ant kalno rymojau, ugnelė tviskėjo. Nurimę sustojom prie tviskančio laužo. <span class="explanation">žybčioti (ppr. degant): </span> Naktimis šen bei ten tviskėdavo ir gesdavo kruvini gaisrų atspindžiai. <br/>6. <span class="explanation">plakti, mušti: </span> Man širdis tviska, bene padarei tiktai ką? <br/>7. <span class="explanation">plepėti, taukšti. </span> <br/><b>atitviskė́ti, </b>atìtviska, -ė́jo. <span class="explanation">tviskant išaušti: </span> Su aušra [nauja diena] atitviskėjo. <br/><b>ištviskė́ti, </b>ìštvista, -ė́jo. <span class="explanation">kurį laiką tviskėti. </span> <br/><b>nutviskė́ti, </b>nùtviska, -ė́jo. <span class="explanation">sužaibuoti, žaibuojant nušviesti: </span> Kad žaibai nūtviskės, tai visa troba nušvis. <br/><b>patviskė́ti, </b>pàtviska, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">kiek tviskėti, žibėti. </span> <br/>2. <span class="explanation">kiek plakti, mušti: </span> Patviskė̃s tau širdelė. <br/>3. <span class="explanation">sudegti, supleškėti. </span> <br/><b>partviskė́ti, </b>par̃tviska, -ė́jo. <span class="explanation">puikuojantis parvažiuoti. </span> <br/><b>pértviskėti</b>. partviskėti. <span class="explanation">greitai perdegti, sudegti: </span> Virbai pártviskėjo, o medžiai neįsidegė. <br/><b>sutviskė́ti, </b>sùtviska, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">imti tviskėti, sušvisti, sužėrėti: </span> Sutviskėjo žiburys ir prapuolė. Kartais dangus sutviska gaisria raudona pašvaiste. Žaltvykslės sužibėjusios sutviskėjusios išgęsta. Štai ugnis ant seno bokšto tartum žvaigždė sutviskėjo. <span class="explanation">pradėti žaibuoti, švysčioti: </span> Žaibai vienaip kiteip sutviskėjo. Vėl sugrumėjo perkūnija, sutviskėjo žaibai. <br/>2. <span class="explanation">imti ryškiai švytėti, žibėti, sutvaskėti: </span> Sutviskė́jo vanduo, ir tiek temačiau lydžio. Kardos vien abejo [je] pusė [je] sutviskėjo, o ragotinės lūžo. | Monikos akyse sutviskėjo ašaros. <span class="explanation">atspindint šviesą imti mirguliuoti: </span> Skaisčiai sutviska epušrotas, lyg per naktį jis būtų sukrovęs pumpurus. <br/>3. <span class="explanation">imti plakti: </span> Jų širdys sutviskėdavo džiaugsmu. <br/><b>užtviskė́ti, </b>ùžtviska, -ė́jo. <span class="explanation">sušvytėti: </span> Užtviskės stulpas ugnies pryš manę.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.