tvoksóti, tvõkso, -ójo.
1. būti patvinusiam, telkšoti: Pavasarį visur [v] anduo tvõkso. [V] andenio tvõkso visur. Šitoj pievoj vanduo, būdavo, tvõkso ir tvõkso. Mūsų žemė giriomis ūžia, ežerais tvõkso, upėmis rangos, dirvomis marguliuoja, pievomis žaliuoja, trakais šlama ir čilba. Nuo padirvio lig padirvio klampi bala plačiai tvõkso. Graži čia vieta, čia miškas, te toliau ežeras tvõkso. Šit ežeras Alsėdis netolymais tvokso. | Kadai padariau rūgštį, o ji vis tvokso, ir tiek.
2. išsitiesus gulėti, tekšoti: Ans tvõkso, t. y. guli aukštynaikas. Ryto pasibudęs (girtuoklis) purvuose betvõkso.
3. tviskėti 1: Vietom lyg sidabro blizgučiai tvõkso, tai upeliai, tai upės ir ežerai.
ištvoksóti. išbūti vietoje telkšant, ištelkšoti: Anoj pievoj vanduo visą vasarą ištvoksójo. Amžius čia ištvoksójo didžiulis ežeras.
2. išsivadėti, netekti stiprumo: Išsitvoksójo alus, mat pabuvo neužkimštas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.