tvoróti, -ója, -ójo.
1. kalbėti niekus, plepėti, taukšti nesąmones: Tvoróji nei šiai, nei tai, pati nežinodama ką. Kur tu nueini, tai ir tvoróji visa, kas papuolė. Anas nigdi gražiai nepadudena, ale tvorója ir tvorója, – nei žiema, nei vasara. Surinksi, ką te anas tvorója. Sužiūrėsi, kur kas tvorója – tu dirbk savo. Eik tu netvorójus – liežiuvis atkris. Neskenčia, prie žmonių pradės kvokt, tvorót. Ką čia tvoróji!
2. garsiai šūkauti, rėkauti, plyšoti: Ko tu tvoróji, aš gi ne kurtinys. Ko šit tvorót, girdim ir patykiau. Ko čia tvoróji – apsklausyt negaliu. Tvorók netvorójęs, vis tiek tavę niekas neklauso. bartis: Šiandien Zigmentas tvorójo tvorójo in piemenų.
3. didelę skylę gręžti, pjauti.
atitvoróti. ateiti garsiai šnekant: Užgirdau – gi atatvorója.
įtvoróti.
1. garsiai kalbant įeiti: Pulkas bernų in taũ intvorója.
2. daug ar niekus kalbant kur patekti: Tvorojo tvorojo – ir anstvorójo bėdon.
ištvoróti
1. išlieti pyktį, išsibarti, iškalbėti netinkamus dalykus: Jai nieko nėr ir akỹs ištvorót.
2. per daug išplėšti, iškirpti: Kam tokią skylę ištvorójai žlugty? Nugi tu ir ištvorójai marškinius!
nutvoróti. pritaukšti niekų, nukalbėti: Tai, anas tvoroja ir nutvorója – pats nežino ką.
patvoróti. pakalbėti niekų, pataukšti, paplepėti: Tokiam tvorai kad tik patvorot! Ana ką sužino, tai jau neiškęs nepatvorójus ūlyčioj.
pratvoróti. praleisti kalbant niekus, prataukšti: Visą vakarą diedas pratvorójo.
pritvoróti.
1. prikalbėti niekų, apšmeižti: Pritvorójo ant manęs viseip.
2. iki soties prisibarti: Tai, būdavo, užstovas in piemenų pritvorója.
razsitvoróti. įsileisti garsiai ir tuščiai kalbėti: Gabrielienė kai razsitvorójo.
užtvoróti. garsiai užrikti, užbliauti: Ažtvorójo inejęs ir pribudino vaikus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.