x
tvóskinti (-yti;), -ina, -ino.
1. smarkiai mušti.
2. garsiai daužyti: Tvóskinti duris. Netvóskyk, jau ir ausys įskaudo. Tu čia tvóskinies, o tėvas už sienos miega.
3. dilginti: Sėklos skomo ėdančio, karčio deginančio (tvoskinančio).
4. važinėtis, trankytis.
atitvóskinti. atidaryti, atlapoti: Kam tuos langus atitvóskinai?
ištvóskinti
1. išdeginti: Ištvóskinai per vieną vakarą pilną lempą žibalo.
2. išvažiuoti, išbildėti: Kol išsitvóskinova, ir vakaras atėjo.
pritvóskinti. prikūrenti: Kadgi pritvóskino jis pirtį, tai neseka nei vanotis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.