dūdúoti, -úoja, -ãvo.
1. pūsti dūdą, griežti dūda: Piemuo ant lamzdelės dūdúo [ja]. Ten tu girdėsi, mano mergelė, trimitomis dūduojant. Trauks varpeliai, vargonėliai, dūduos trimitėliai. Sėdi lapė ant kalnelio, dūdelę dūduoja. švilpti, signalizuoti: Mašina dūdúoja.
2. griežti įvairiais muzikos instrumentais (vargonais, armonika, smuiku ir kt): Vargonais dūdúoja. Organas dūdúoja. Man gi reikia dūdúot. Dūdãvo an skripkos. Vytautas tai gražiai armonika dūdúoja. Kap dūdúoja, tep i šoka. Ne teip vargonai dūduoja, kaip mum širdis aimanuoja.
3. verkti, raudoti: Ko tu čia tep dūdúoji! Gana jau tau dūdúot. Gavo in kelnes, tai pusę valandos dūdãvo. staugti: Vilkas ūūū dūdúodamas girion!
4. tūtuoti. Žalvarlės liovėsi kurkę ir dūdavę.
įdūdúoti.
1. mokėti gerai dūduoti.
2. įsismaginti dūduoti.
išdūdúoti
1. atlikti dūdele kokią melodiją: Jis visaip kaip su ta dūdele išdūdúoja.
2. išgriežti: Giesmę kas ažgiedos kokią, tai aš išdūdúosiu.
padūdúoti.
1. pagriežti dūdele: Ar mokėsi padūdúot su ta dūdele? Padūdúoki, dūdoriau, padūdúok, pašoks mano sveteliai.
2. pagriežti: Padūdúok tu su armonika.
pardūdúoti. pareiti dūduojant: Pardūdúoja jau vaikai iš miško prisiuogavę.
pradūdúoti. pragerti: Gauna šiokią tokią algekšę, tai ir pradūdúoja.
pridūdúoti. priverkti, priraudoti: Priverkiau ikvaliai, pridūdavaũ.
uždūdúoti.
1. užgriežti dūdele: Kerdžius uždūdavo, piemens uždainavo. Piemuo uždūdavo su savo rageliu. Aš uždūduosiu pirmą dūdelę per laukelį eidamas.
2. užgriežti: Kad uždūdãvo [orkestras],
net pačios kojos kilojasi!
3. imti verkti: Kas kiek, ir uždūdúoja [vaikas].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.