įdūlėti

.
dūlė́ti, -ė́ja (dū̃la, dū̃li, dū̃lia. -ė́jo. dulė́ti, -ė́ja (dùla, dùli), -ė́jo, dū́lėti, -ėja, -ėjo.

1. pamažu virsti dūliu, dulkėmis, sausai pūti, trūnyti: Po trepais primesta visokių skarmalų, ir dū̃li. Nebaštikas pakavotas tuoj dū̃li. Drėgnoj vietoj drabužiai pradeda dulė́ti. Jau mano senelio kaulai po žemėms dulėja. Medis jau dūlė́ti pradeda, t. y. virsta į dūlius. Malkos dula. Aš čia ilgai nedūlė́siu – dumsiu į miestą.

2. palengva degti, smilkti: Šlapios malkos pečiuj ilgai dūlė́ja. Malkos nedega, o tik dū̃la. Baigia dūlė́ti pagalys. Perdžiūvusios durpės greičiau dūlėja.

3. senti, menkėti: Mano diedukas jau baigia dūlė́ti. Baigia dulė́t senis, o vis bamba.

4. neaiškiai matytis, dūluoti: Matau, kad kažkas dū̃li, bet nepažįstu kas. Žiūriu – dū̃li, prieinu – pavalkai. Nebetoli tamsoje dūlėjo siaurutis tiltelis per purviną upelį.
įdūlė́ti, -ė́ja (į̃dūla, įdū̃li), -ė́jo. įdulė́ti, -ė́ja (į̃dula, į̃duli), -ė́jo

1. gerokai sutrūnyti: Šita trobelė buvo statyta dar prosenelio, visa išėsta kirvarpų, įdūlėjusiais rąstų viduriais.

2. įsidegti, įsirusenti: Įsidūlė́ti nor ugnis, t. y. įsirusėti.
išdūlė́ti, -ė́ja (ìšdūla, išdū̃li), -ė́jo. išdulė́ti, -ė́ja (ìšdula, ìšduli), -ė́jo

1. išpūti, ištrūnyti: Gluosnio visas vidurys išdūlė́jo. Ir pastogėj sudėti rąstai išdūlė́ja. Sienojis išdūlė́jo, (nuo) kinivarpų suėstas. Per metus (ilgą laiką) ir ąžuolas išdulė́ja. Medžias išdulė́jo. Siena dulkėms išdulė́jo. Tie pūsrai ant oro gulėjo, visai išsidulė́jo, nieko nebeliko. Grabas toks lengvutis – kiek ten besveria tie išsidulė́ję kaulai. išskisti: Tai išdūlė́jo alkūnės – tuoj skylė bus.

2. išdūkti 1: Krienus sandariai užrišk, kitaip visas stiprumas išdūlė̃s. Alus išdulė́jo. Apyniai visiškai išsidulė́ję. | Nors buvo prikūrenta krosnis, lig vakaro išsidulė́jo. išgaruoti iš galvos girtumui: Kai jis pamatė vilką, tai ir degtinė iš galvos išdūlė́jo. išgaruoti iš galvos, užsimiršti: Viskas išdūlė́jo iš galvos. Tavo protas išdulė́jęs, nieko neatmeni. Jau galva išdulė́jus seno žmogaus. Išdūlė́jęs razumas. išnykti: Kai savo bimbalus (vaikus) turėsi, tai ir visos ligos išdulės. Tas širdies nerimas išdūlėjo iš jo, išrūko.

3. išgesti, išsmilkti: Žarijos, ugnis išdulė́jo.

4. iškaršti: Jau mūsų bobutė gal mirs, baigia išdulė́ti. Išdulė́jęs senis – tik ant lazdos turisi.

5. išdūkti, iškvaišti, suvaikėti: Mūsų tėtė visai išdūlė́jo.
nudūlė́ti, -ė́ja (nùdūla, nudū̃li), -ė́jo. nudulė́ti, -ė́ja (nùdula, nùduli), -ė́jo

1. nutrūnyti: Senovėj čia būta aukštų kalnų, kurių nudūlėta ir likta bukų. Ir po gražiajai tavo suknelei – visos padalkos nudulė́jo.

2. nudūkti
1. Nusidulė̃s spirtas, t.  y. stiprumas išeis.
padūlė́ti, -ė́ja (pàdūla, padū̃li), -ė́jo. padulė́ti, -ė́ja (pàdula, pàduli), -ė́jo kiek apgesti, apirti: Kalkiniai klodai iš viršaus padūlėję.
sudūlė́ti, -ė́ja (sùdūla, sùdūli, sudū̃li), -ė́jo. sudulė́ti, ­ė́ja (sùdula, sùduli), -ė́jo, sudū́lėti, -ėja, -ėjo

1. sutrūnyti: Patalai baigia sudūlė́ti. Par ilgus laikus ir ąžuolas sudū́lėja. Šilkas begulėdamas sùdūli. Ir kaulai po žemėm sudū̃li. Šeria tokiais sudūlė́jusiais pelais ir nori, kad ėstų. Siūlai visai sudūlė́ję – kaip matai ir trūksta. Rūbai nevėdinti sùdula. Nieko nebėr iš tos skarelės – sudulė́jo bestovėdama. Visas namas sudulė́jęs. Vainikėlis subirėjo, o bernelis sudūlėjo sierojoj žemelėj. Žirgelis stainelėj šyvas užsistovėjo, šilko balnelis svirne sudūlėjo.

2. sudegti, susmilkti: Įmečiau ugnin žalią pagalį, ir sudulė́jo.

3. susenti, sunykti: Kad jaunesni negeria [alaus],
ką aš čia sudulėjęs senis begersiu. Sudulė́jęs senis kaip dūlia.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>dūlė́ti, </b>-ė́ja (dū̃la, dū̃li, dū̃lia. -ė́jo. dulė́ti, -ė́ja (dùla, dùli), -ė́jo, dū́lėti, -ėja, -ėjo. <br/>1. <span class="explanation">pamažu virsti dūliu, dulkėmis, sausai pūti, trūnyti: </span> Po trepais primesta visokių skarmalų, ir dū̃li. Nebaštikas pakavotas tuoj dū̃li. Drėgnoj vietoj drabužiai pradeda dulė́ti. Jau mano senelio kaulai po žemėms dulėja. Medis jau dūlė́ti pradeda, t. y. virsta į dūlius. Malkos dula. Aš čia ilgai nedūlė́siu – dumsiu į miestą. <br/>2. <span class="explanation">palengva degti, smilkti: </span> Šlapios malkos pečiuj ilgai dūlė́ja. Malkos nedega, o tik dū̃la. Baigia dūlė́ti pagalys. Perdžiūvusios durpės greičiau dūlėja. <br/>3. <span class="explanation">senti, menkėti: </span> Mano diedukas jau baigia dūlė́ti. Baigia dulė́t senis, o vis bamba. <br/>4. <span class="explanation">neaiškiai matytis, dūluoti: </span> Matau, kad kažkas dū̃li, bet nepažįstu kas. Žiūriu – dū̃li, prieinu – pavalkai. Nebetoli tamsoje dūlėjo siaurutis tiltelis per purviną upelį. <br/><b>įdūlė́ti, </b>-ė́ja (į̃dūla, įdū̃li), -ė́jo. įdulė́ti, -ė́ja (į̃dula, į̃duli), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">gerokai sutrūnyti: </span> Šita trobelė buvo statyta dar prosenelio, visa išėsta kirvarpų, įdūlėjusiais rąstų viduriais. <br/>2. <span class="explanation">įsidegti, įsirusenti: </span> Įsidūlė́ti nor ugnis, t. y. įsirusėti. <br/><b>išdūlė́ti, </b>-ė́ja (ìšdūla, išdū̃li), -ė́jo. išdulė́ti, -ė́ja (ìšdula, ìšduli), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">išpūti</span>, <span class="explanation">ištrūnyti: </span> Gluosnio visas vidurys išdūlė́jo. Ir pastogėj sudėti rąstai išdūlė́ja. Sienojis išdūlė́jo, (nuo) kinivarpų suėstas. Per metus <span class="explanation"> (ilgą laiką) </span> ir ąžuolas išdulė́ja. Medžias išdulė́jo. Siena dulkėms išdulė́jo. Tie pūsrai ant oro gulėjo, visai išsidulė́jo, nieko nebeliko. Grabas toks lengvutis – kiek ten besveria tie išsidulė́ję kaulai. <span class="explanation">išskisti: </span> Tai išdūlė́jo alkūnės – tuoj skylė bus. <br/>2. išdūkti 1: Krienus sandariai užrišk, kitaip visas stiprumas išdūlė̃s. Alus išdulė́jo. Apyniai visiškai išsidulė́ję. | Nors buvo prikūrenta krosnis, lig vakaro išsidulė́jo. <span class="explanation">išgaruoti iš galvos girtumui: </span> Kai jis pamatė vilką, tai ir degtinė iš galvos išdūlė́jo. <span class="explanation">išgaruoti iš galvos, užsimiršti: </span> Viskas išdūlė́jo iš galvos. Tavo protas išdulė́jęs, nieko neatmeni. Jau galva išdulė́jus seno žmogaus. Išdūlė́jęs razumas. <span class="explanation">išnykti: </span> Kai savo bimbalus <span class="explanation"> (vaikus) </span> turėsi, tai ir visos ligos išdulės. Tas širdies nerimas išdūlėjo iš jo, išrūko. <br/>3. <span class="explanation">išgesti, išsmilkti: </span> Žarijos, ugnis išdulė́jo. <br/>4. <span class="explanation">iškaršti: </span> Jau mūsų bobutė gal mirs, baigia išdulė́ti. Išdulė́jęs senis – tik ant lazdos turisi. <br/>5. <span class="explanation">išdūkti, iškvaišti, suvaikėti: </span> Mūsų tėtė visai išdūlė́jo. <br/><b>nudūlė́ti, </b>-ė́ja (nùdūla, nudū̃li), -ė́jo. nudulė́ti, -ė́ja (nùdula, nùduli), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">nutrūnyti: </span> Senovėj čia būta aukštų kalnų, kurių nudūlėta ir likta bukų. Ir po gražiajai tavo suknelei – visos padalkos nudulė́jo. <br/>2. nudūkti 1. Nusidulė̃s spirtas, t.  y. stiprumas išeis. <br/><b>padūlė́ti, </b>-ė́ja (pàdūla, padū̃li), -ė́jo. padulė́ti, -ė́ja (pàdula, pàduli), -ė́jo <span class="explanation">kiek apgesti, apirti: </span> Kalkiniai klodai iš viršaus padūlėję. <br/><b>sudūlė́ti, </b>-ė́ja (sùdūla, sùdūli, sudū̃li), -ė́jo. sudulė́ti, ­ė́ja (sùdula, sùduli), -ė́jo, sudū́lėti, -ėja, -ėjo<br/>1. <span class="explanation">sutrūnyti: </span> Patalai baigia sudūlė́ti. Par ilgus laikus ir ąžuolas sudū́lėja. Šilkas begulėdamas sùdūli. Ir kaulai po žemėm sudū̃li. Šeria tokiais sudūlė́jusiais pelais ir nori, kad ėstų. Siūlai visai sudūlė́ję – kaip matai ir trūksta. Rūbai nevėdinti sùdula. Nieko nebėr iš tos skarelės – sudulė́jo bestovėdama. Visas namas sudulė́jęs. Vainikėlis subirėjo, o bernelis sudūlėjo sierojoj žemelėj. Žirgelis stainelėj šyvas užsistovėjo, šilko balnelis svirne sudūlėjo. <br/>2. <span class="explanation">sudegti, susmilkti: </span> Įmečiau ugnin žalią pagalį, ir sudulė́jo. <br/>3. <span class="explanation">susenti, sunykti: </span> Kad jaunesni negeria [alaus], ką aš čia sudulėjęs senis begersiu. Sudulė́jęs senis kaip dūlia.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.