įkibinti

.
kìbinti (-yti), -ina, -ino. kỹbinti.

1. liesti, kliudyti, judinti; užkabinti kitą: Morkos, burokai da nekìbinti (nerauti) . Nekibykit tų marškinių, gali nutrūkt virvutė. Ankstybas kopinėjimas bičių yra patogiausis, bet vasaros vidu tvankose neprigul bičių kybinti. Žuvis meškerę kibina (liečia jauką) . Uždangalas, nei kieno nekibinamas, pats iširo nuo viršaus lig žemės. Juodą žemę kìbina (dirba) . Veikiau užgis rona senoji, kad jos kas kartą nebrušosi ir nebkybinsi. | Tu, – tarė Pričkus jam, – saugokis Kasparą kìbyt. Nekìbyk, tegu vaikas sau valgo. Tu jo nekìbyk, tegu jis, vyras, miega. Nekibyk to pasipūtėlio. Nekỹbink svetimo šunies. Kam tu vaiką kìbini? Pats kaltas esi, kybindamas tą gyvatę ir lįsdamas pri jos. Lig šio laiko nekibinau tavęs dėl tų pinigų (neužsipuoliau, neprašiau grąžinti) . Ar nesakiau aš tau: nekibink žmogaus! Patys nekybinamys, nenorėjo be priežasties karę pradėti. Šaltis kibino ir siekė pakinkių. Nekibink (neminėk, nejudink) anų laikų. Jei tave kibin (gundo) velnias alba sanžinė piktoja, tada nenusiminkias. Nekibink mėšlo, jis neliestas smirda. Gulinčią bėdą nekibyk. Nekibyk be grašio (neturėdamas pinigų, nieko nepradėk) .

2. kirkinti, erzinti, užkabinėti: Pirma nosį nusišluostyk, o paskui mergas kìbyk. Gana tau mergas kibinti, eitum gulti. Vaikis mergas kỹbina. Raštininkai sustodami juokavo ir kibino kazokaites. Nors ir su akmeniukais, by tik kybina. Kuri čia, visų kibinama, ištekėjo?. Eik lauk, čia nesikibinęs! Leisk darbuotis, nekybinkis. Vieną kartą, šieną grėbiant, Tadas su merga kibintis ėmė.

3. kutenti: Dėdė vaikus vakar kỹbino kỹbino, lig ašarų privarė. Tu munęs nekỹbink, aš bijau.

4. ginčytis, vaidytis, peštis: Mes kone kasdien su neprieteliais kìbinomės. Tie kalakutai tai kibinasi (pešasi, gnaibosi) .
įkìbinti. įerzinti: Įkìbinau aš aną, ir pradėjo jis kultis.
iškìbinti.

1. išjudinti, iškrutinti.

2. suerzinti: Didžiaus iškybintas, nekaip pasotintas.
nukìbinti. kibinant, liečiant nuimti: Žuvis kybino kybino ir nukỹbino slieką.
pakìbinti.

1. paliesti, pajudinti, pakrapštyti: Išsišiepęs rėks [vaikas],
nepakìbys to valgio. Nebliko svirplio, kaip pakỹbino. Ugnį pakỹbink. Pakìbinau aš aną kaip širšiną iš korių ir negaliu beatsiginti. Šnekėk tiktai apie pakibintą klausimą. Aš pats nežinau, kodėl nepakibinau to dalyko. | Žinau, kad nepakìbys (nepalies, nepavogs) . Tupi kampe katinas, kaip pakibini – bažinas.

2. truputį pakirkinti, paerzinti: Eik pakỹbink tą Marę. Jis tai mėgsta mergas pakìbyt. | Kartais ir gyvenimas jįjį žaismingai pakibindavo. Jaunam vaikiui ir pasikibinti ne griekas.

3. pakutenti: Vakar Kazė Onę pakỹbino.
sukìbinti. suerzinti, sukiršinti: Sukỹbinau bites. Jis sukìbino vapsas.
užkìbinti.

1. užkliudyti, paliesti, užkabinti: Tik jau užkỹbink aną, o doros nebebūs. Užkibink, o neatsiginsi nuo josios. „Lietuvos ūkininkų kalendorius“ užkibino taipogi svarbios vertės dalykus. Mes, kad mus žiemys per daug užkìbina grumzdams, į šiltą pašalį lendam. Ko teip nosį nuleidęs eini! – užkibino jį mergiškas balsas iš sodo. Niekada nereikia užkibinti nabašninko.

2. užkutenti, užkatulti: Jis negyvai mergaitę užkìbino.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kìbinti</b> (-yti), -ina, -ino. kỹbinti. <br/>1. <span class="explanation">liesti, kliudyti, judinti; užkabinti kitą: </span> Morkos, burokai da nekìbinti <span class="explanation"> (nerauti) </span>. Nekibykit tų marškinių, gali nutrūkt virvutė. Ankstybas kopinėjimas bičių yra patogiausis, bet vasaros vidu tvankose neprigul bičių kybinti. Žuvis meškerę kibina <span class="explanation"> (liečia jauką) </span>. Uždangalas, nei kieno nekibinamas, pats iširo nuo viršaus lig žemės. Juodą žemę kìbina <span class="explanation"> (dirba) </span>. Veikiau užgis rona senoji, kad jos kas kartą nebrušosi ir nebkybinsi. | Tu, – tarė Pričkus jam, – saugokis Kasparą kìbyt. Nekìbyk, tegu vaikas sau valgo. Tu jo nekìbyk, tegu jis, vyras, miega. Nekibyk to pasipūtėlio. Nekỹbink svetimo šunies. Kam tu vaiką kìbini? Pats kaltas esi, kybindamas tą gyvatę ir lįsdamas pri jos. Lig šio laiko nekibinau tavęs dėl tų pinigų <span class="explanation"> (neužsipuoliau, neprašiau grąžinti) </span>. Ar nesakiau aš tau: nekibink žmogaus! Patys nekybinamys, nenorėjo be priežasties karę pradėti. Šaltis kibino ir siekė pakinkių. Nekibink <span class="explanation"> (neminėk, nejudink) </span> anų laikų. Jei tave kibin <span class="explanation"> (gundo) </span> velnias alba sanžinė piktoja, tada nenusiminkias. Nekibink mėšlo, jis neliestas smirda. Gulinčią bėdą nekibyk. Nekibyk be grašio <span class="explanation"> (neturėdamas pinigų, nieko nepradėk) </span>. <br/>2. <span class="explanation">kirkinti, erzinti, užkabinėti: </span> Pirma nosį nusišluostyk, o paskui mergas kìbyk. Gana tau mergas kibinti, eitum gulti. Vaikis mergas kỹbina. Raštininkai sustodami juokavo ir kibino kazokaites. Nors ir su akmeniukais, by tik kybina. Kuri čia, visų kibinama, ištekėjo?. Eik lauk, čia nesikibinęs! Leisk darbuotis, nekybinkis. Vieną kartą, šieną grėbiant, Tadas su merga kibintis ėmė. <br/>3. <span class="explanation">kutenti: </span> Dėdė vaikus vakar kỹbino kỹbino, lig ašarų privarė. Tu munęs nekỹbink, aš bijau. <br/>4. <span class="explanation">ginčytis, vaidytis, peštis: </span> Mes kone kasdien su neprieteliais kìbinomės. Tie kalakutai tai kibinasi <span class="explanation"> (pešasi, gnaibosi) </span>. <br/><b>įkìbinti</b>. <span class="explanation">įerzinti: </span> Įkìbinau aš aną, ir pradėjo jis kultis. <br/><b>iškìbinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išjudinti, iškrutinti. </span> <br/>2. <span class="explanation">suerzinti: </span> Didžiaus iškybintas, nekaip pasotintas. <br/><b>nukìbinti</b>. <span class="explanation">kibinant, liečiant nuimti: </span> Žuvis kybino kybino ir nukỹbino slieką. <br/><b>pakìbinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paliesti, pajudinti, pakrapštyti: </span> Išsišiepęs rėks [vaikas], nepakìbys to valgio. Nebliko svirplio, kaip pakỹbino. Ugnį pakỹbink. Pakìbinau aš aną kaip širšiną iš korių ir negaliu beatsiginti. Šnekėk tiktai apie pakibintą klausimą. Aš pats nežinau, kodėl nepakibinau to dalyko. | Žinau, kad nepakìbys <span class="explanation"> (nepalies, nepavogs) </span>. Tupi kampe katinas, kaip pakibini – bažinas. <br/>2. <span class="explanation">truputį pakirkinti, paerzinti: </span> Eik pakỹbink tą Marę. Jis tai mėgsta mergas pakìbyt. | Kartais ir gyvenimas jįjį žaismingai pakibindavo. Jaunam vaikiui ir pasikibinti ne griekas. <br/>3. <span class="explanation">pakutenti: </span> Vakar Kazė Onę pakỹbino. <br/><b>sukìbinti</b>. <span class="explanation">suerzinti, sukiršinti: </span> Sukỹbinau bites. Jis sukìbino vapsas. <br/><b>užkìbinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užkliudyti, paliesti, užkabinti: </span> Tik jau užkỹbink aną, o doros nebebūs. Užkibink, o neatsiginsi nuo josios. „Lietuvos ūkininkų kalendorius“ užkibino taipogi svarbios vertės dalykus. Mes, kad mus žiemys per daug užkìbina grumzdams, į šiltą pašalį lendam. Ko teip nosį nuleidęs eini! – užkibino jį mergiškas balsas iš sodo. Niekada nereikia užkibinti nabašninko. <br/>2. <span class="explanation">užkutenti, užkatulti: </span> Jis negyvai mergaitę užkìbino.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.