įsikežėti

kežė́ti, kẽža (kẽži, -ė́ja), -ė́jo

1. labai pamažu, skurdžiai augti; kerotis palei žemę: Medžias neauga, tik kẽža ir kẽža. Beržas šlapumoj kẽža. Tokioj žemėj burokai kẽži, kad ir kažin kaip laistytum. Tas medis tik kežė́ja, o visai neauga. Mūsų miškelis labai tankus, užtai mažosios pušelės pradėjo kežė́ti. Kap tik persodini didelį skiepą, tai suvis neauga, tik kẽži. Pirmiau tas krūmas kežė́jo, o dabar pradėjo augti. Perniai mūs ankstyvieji žirniai kežė́jo kežė́jo, bekežėdami ir pranyko. Mūs visi krūmai reikia iškirsti, ba iš jų jokios naudos nėra, kẽži tik ir pievą išguli. Koks čia augimas – kẽža tik. Kežė́jo ir kežė́jo vaikas, tik prieš metus pasistiepė. Et, anas kẽži kẽži, didesnis ir neužaugs. Šitas vaikas tai tik kežė́te kẽža, neauga nei kiek. Anas lig septyniolikai metų tik kežė́jo, aja neaugo. Kitas vaikas keži keži, tik vienu kartu ima ir paauga. Kai kežėjo – kežėjo, ale kai išsitiesė augt, tai strykterėjo. Neraskažnas paršelis, ne auga, ale tik kẽža. Toks netikęs buvo kačiokas – kežėjo kežėjo.

2. skursti, vargti: Jis visą gyvenimą kežėjo kaip paraistėj beržas. Pats keži ir neleidi nė kitiems iš po savo šakų pakilti. Dirba, plūkia, prakaitauja ir šiaip ne teip keža. Kaipgi jis augo? Kežėjo kežėjo visą savo amželį. Kẽži ir jis dar kap paraistėj beržas prie savo žento.

3. nykti, menkėti: Ė vot teip i kẽži. Turiu vieną kiaulaitę, ir ta kežė́ja – greitai reikės pripjaut. Keži keži [karvė],
gal ir išnyks.

4. plaišioti, skilti, trūkinėti, kiužti: Žievė labai anksti pradeda giliai kežėti. Kẽža jau jis. visas.

5. judėti, kirbėti, knibždėti, čežėti: Kirmėlės kẽža, raitos krūvo [je]. Visa bala buožgalviais kẽža.

6. pukšėti. rūgstant kam nors), kaužoti: Košė kẽža, kad rūgsta. Alus kẽža dirbant.

7. šmeižti?

8. gulėti, drybsoti: Čia padvėsęs šuo keži, labai smirdi. Kẽži akmuo vidury kelio, visi lenkia, niekas neatakelia.
apkežė́ti, àpkeža, -ė́jo.

1. apskursti dėl menko augimo: Raistuos eglės vis apkežėję. Jų visos obelys apkežė́ję.

2. iš visų pusių apaugti, apkibti, aplipti: Ten vynmedis augo, apkežėjęs vynkekėmis. Šiemet tai apkežė́jusios obelys obuoliais.
įsikežė́ti, įsìkeža, -ė́jo įsivyrauti, įsistiprinti: Insikežėjo mūsų martelė kaip raiba gegutėlė.
iškežė́ti, ìškeža, -ė́jo.

1. išsipūsti: Šienas iškežėjęs, o tu jį suspausk, tai bus pusvežimis.

2. sudilti, iškedėti: Anų kelnių nebėr, jau iškežė́ję.

3. išsišakoti pažeme.
nukežė́ti, nùkeža (nùkeži), -ė́jo. išsišakoti pažeme: Lauko pušis labiau nukeži, o miško – į viršų auga. Mūsų serbentos labai nukežė́ję.
pakežė́ti, pàkeža, -ė́jo.

1. kiek apsusti, suskursti: Raistuos vis beržiokai pakeža. Kai skurda ažeina, visų vaikai pàkeža.

2. sutrūkinėti, suplaišioti: Tik suskylėję, pakežė́ję iš šilumos [grybai] – čia ne kirmėlės.

3. iškilti aukštyn. Tas per slenkstį virto, net kojos pakežėjo. Kranklys ėmė ir pakežėjo kojomis ant ledo. Kad virtau, ir kojos pakežė́jo.
sukežė́ti, sùkeža (-ė́ja), -ė́jo.

1. neužaugti, suskursti: Kežėjo kežėjo beržiokai ir an vietos sukežė́jo. Ve, medis žemas, išsiplėtęs, sukežė́jęs. Beržas ruplis sukežė́jęs pypkėms dirbti. Mūsų paršai sukežė́jo.

2. nusilpti, suglebti: Nebėr iš senio, sukežė́jo. Jis buvo taip sukežėjęs, kad ir pažiūrėti į jį baisu buvo.

3. supleišėti, sutrūkinėti, sukiužti: Žievė pradžioje gluotni, sendama giliai sukežėja. Kežėjo kežėjo ir sukežė́jo puodas. Sukežėjusi galva [nuo niežų].

4. suirti, sugriūti: Sukežė́ję vežėčios, kaipgi jõs (į jas) bepakinkyt? Taip sukežė́jo, kad viskas po sau atsidalijo.

5. sudilti, prakiurti, sukedėti: Tik nupirkau markizeto suknelei, ir ką tik matai sukežėjo.

6. sutrūnyti, supūti: Sukežėjo bestovėdami medžiai.

7. surūgti, sukaužoti: Kad ir sukežė́jo sula, bet širdį gal atgauti.
užkežė́ti, ùžkeža, -ė́jo. visiškai nuskursti, sunykti, neužaugti: Jau iš šitos slyvelės nieko nebus, ažkežė́jus, ažbuvus. Jau baigia ažkežė́t, o tu da nori, kad augt. Nėr gaspadoriaus, tie medeliai ažkežė́ję. Visi miežiai kažin koki užkežė́ję. Vaikai buvo ažukežė́ję, ažbuvę kai šuniokai. Gal savo sūnų blogai peni, kad visai ažkežė́jo. Nešėrei gerai telyčios, tai ir užkežė́jo. Užkežė́jo karvė visiškai, gal nieko nebebus. Kiaulė paršiukam žįst neduoda, tai anys visai užkežė́jo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kežė́ti, </b>kẽža (kẽži, -ė́ja), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">labai pamažu, skurdžiai augti; kerotis palei žemę: </span> Medžias neauga, tik kẽža ir kẽža. Beržas šlapumoj kẽža. Tokioj žemėj burokai kẽži, kad ir kažin kaip laistytum. Tas medis tik kežė́ja, o visai neauga. Mūsų miškelis labai tankus, užtai mažosios pušelės pradėjo kežė́ti. Kap tik persodini didelį skiepą, tai suvis neauga, tik kẽži. Pirmiau tas krūmas kežė́jo, o dabar pradėjo augti. Perniai mūs ankstyvieji žirniai kežė́jo kežė́jo, bekežėdami ir pranyko. Mūs visi krūmai reikia iškirsti, ba iš jų jokios naudos nėra, kẽži tik ir pievą išguli. Koks čia augimas – kẽža tik. Kežė́jo ir kežė́jo vaikas, tik prieš metus pasistiepė. Et, anas kẽži kẽži, didesnis ir neužaugs. Šitas vaikas tai tik kežė́te kẽža, neauga nei kiek. Anas lig septyniolikai metų tik kežė́jo, aja neaugo. Kitas vaikas keži keži, tik vienu kartu ima ir paauga. Kai kežėjo – kežėjo, ale kai išsitiesė augt, tai strykterėjo. Neraskažnas paršelis, ne auga, ale tik kẽža. Toks netikęs buvo kačiokas – kežėjo kežėjo. <br/>2. <span class="explanation">skursti, vargti: </span> Jis visą gyvenimą kežėjo kaip paraistėj beržas. Pats keži ir neleidi nė kitiems iš po savo šakų pakilti. Dirba, plūkia, prakaitauja ir šiaip ne teip keža. Kaipgi jis augo? Kežėjo kežėjo visą savo amželį. Kẽži ir jis dar kap paraistėj beržas prie savo žento. <br/>3. <span class="explanation">nykti, menkėti: </span> Ė vot teip i kẽži. Turiu vieną kiaulaitę, ir ta kežė́ja – greitai reikės pripjaut. Keži keži [karvė], gal ir išnyks. <br/>4. <span class="explanation">plaišioti, skilti, trūkinėti, kiužti: </span> Žievė labai anksti pradeda giliai kežėti. Kẽža jau jis. visas. <br/>5. <span class="explanation">judėti, kirbėti, knibždėti, čežėti: </span> Kirmėlės kẽža, raitos krūvo [je]. Visa bala buožgalviais kẽža. <br/>6. <span class="explanation">pukšėti</span>. <span class="explanation">rūgstant kam nors), kaužoti: </span> Košė kẽža, kad rūgsta. Alus kẽža dirbant. <br/>7. <span class="explanation">šmeižti?</span> <br/>8. <span class="explanation">gulėti, drybsoti: </span> Čia padvėsęs šuo keži, labai smirdi. Kẽži akmuo vidury kelio, visi lenkia, niekas neatakelia. <br/><b>apkežė́ti, </b>àpkeža, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">apskursti dėl menko augimo: </span> Raistuos eglės vis apkežėję. Jų visos obelys apkežė́ję. <br/>2. <span class="explanation">iš visų pusių apaugti, apkibti, aplipti: </span> Ten vynmedis augo, apkežėjęs vynkekėmis. Šiemet tai apkežė́jusios obelys obuoliais. <br/><b>įsikežė́ti</b>, įsìkeža, -ė́jo <span class="explanation">įsivyrauti, įsistiprinti: </span> Insikežėjo mūsų martelė kaip raiba gegutėlė. <br/><b>iškežė́ti, </b>ìškeža, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">išsipūsti: </span> Šienas iškežėjęs, o tu jį suspausk, tai bus pusvežimis. <br/>2. <span class="explanation">sudilti, iškedėti: </span> Anų kelnių nebėr, jau iškežė́ję. <br/>3. <span class="explanation">išsišakoti pažeme. </span> <br/><b>nukežė́ti, </b>nùkeža (nùkeži), -ė́jo. <span class="explanation">išsišakoti pažeme: </span> Lauko pušis labiau nukeži, o miško – į viršų auga. Mūsų serbentos labai nukežė́ję. <br/><b>pakežė́ti, </b>pàkeža, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">kiek apsusti, suskursti: </span> Raistuos vis beržiokai pakeža. Kai skurda ažeina, visų vaikai pàkeža. <br/>2. <span class="explanation">sutrūkinėti, suplaišioti: </span> Tik suskylėję, pakežė́ję iš šilumos [grybai] – čia ne kirmėlės. <br/>3. <span class="explanation">iškilti aukštyn</span>. Tas per slenkstį virto, net kojos pakežėjo. Kranklys ėmė ir pakežėjo kojomis ant ledo. Kad virtau, ir kojos pakežė́jo. <br/><b>sukežė́ti, </b>sùkeža (-ė́ja), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">neužaugti, suskursti: </span> Kežėjo kežėjo beržiokai ir an vietos sukežė́jo. Ve, medis žemas, išsiplėtęs, sukežė́jęs. Beržas ruplis sukežė́jęs pypkėms dirbti. Mūsų paršai sukežė́jo. <br/>2. <span class="explanation">nusilpti, suglebti: </span> Nebėr iš senio, sukežė́jo. Jis buvo taip sukežėjęs, kad ir pažiūrėti į jį baisu buvo. <br/>3. <span class="explanation">supleišėti, sutrūkinėti, sukiužti: </span> Žievė pradžioje gluotni, sendama giliai sukežėja. Kežėjo kežėjo ir sukežė́jo puodas. Sukežėjusi galva [nuo niežų]. <br/>4. <span class="explanation">suirti, sugriūti: </span> Sukežė́ję vežėčios, kaipgi jõs <span class="explanation"> (į jas) </span> bepakinkyt? Taip sukežė́jo, kad viskas po sau atsidalijo. <br/>5. <span class="explanation">sudilti, prakiurti, sukedėti: </span> Tik nupirkau markizeto suknelei, ir ką tik matai sukežėjo. <br/>6. <span class="explanation">sutrūnyti, supūti: </span> Sukežėjo bestovėdami medžiai. <br/>7. <span class="explanation">surūgti, sukaužoti: </span> Kad ir sukežė́jo sula, bet širdį gal atgauti. <br/><b>užkežė́ti, </b>ùžkeža, -ė́jo. <span class="explanation">visiškai nuskursti, sunykti, neužaugti: </span> Jau iš šitos slyvelės nieko nebus, ažkežė́jus, ažbuvus. Jau baigia ažkežė́t, o tu da nori, kad augt. Nėr gaspadoriaus, tie medeliai ažkežė́ję. Visi miežiai kažin koki užkežė́ję. Vaikai buvo ažukežė́ję, ažbuvę kai šuniokai. Gal savo sūnų blogai peni, kad visai ažkežė́jo. Nešėrei gerai telyčios, tai ir užkežė́jo. Užkežė́jo karvė visiškai, gal nieko nebebus. Kiaulė paršiukam žįst neduoda, tai anys visai užkežė́jo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.