kvar̃klintis, -inasi, -inosi, kvárklintis kerėpliškai sėstis, drėbtis: Kvárklinkis čionai ir kvarksok pasiroglinęs.
atsikvar̃klinti.
1. netvarkingai, ne į savo vietą atsisėsti, atsidriblinti: Boba atsikvárklino, t. y. atsisėdo ne vieto [je]. Atėjo, atsikvar̃klino už stalo kaip ponia, ir niekas jai neberūpi daugiau. Atsikvarklino kai ponas an krėslo ir sėdžia.
2. tingiai ateiti, atsivilkti: Ko čia atsikvar̃klinai?
įsikvar̃klinti įlįsti, įsisėsti, įsidrėbti: Įsikvar̃klino į ratus, atsisėdo, ir vežk tu jį čia kaip dorą daiktą. Sėdžia kai kvarkla įsikvar̃klinęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.