ùiti, ùja, ùjo.
1. nuolatos barti, keikti: Tokį gerą žmogų ana vis ùja ir ùja. Neùik, velyk uždrožk! Ką pradeda visi ùit, tai ir ùja. Ùja ùja vargšą, neduoda žodžio ištart. Ot netikęs senis, ùja šitą bobą. Nekentė [pamotės],
ką ùja anta jo. Vyras ją buvo uitè užujęs. Aš nesikęsčia, kada uĩtų kap vilką. Reikia ùit ir ùit kap an šunio. Ùja kap paskutinę, ką aš kalta. Raudojus senutė, marčios ujama. Dvasia nes šventa nieko nemoka, tiktai barti, peikti, uiti. Karalius žodžiais uja. Slapstosi lyg šuo ùjamas. Ujamas ožys (vilkas) riebesnis. Ujančio žmogaus aviliai tušti.
uitinaĩ. uitinõs: Na apskritai mane uitinai uja. Ko sėdi vien trobo [je],
ka reik vien uitinõs išuiti. Aš nenoriu ùitis su šeimyna. Tie žmonės ujasi, barasi tarp savęs. Su tais vaikais uikis ir uikis kai su šunimis. laikyti nieko vertu, niekinti: Ùjamas žodis.
2. barant, keikiant raginti ką daryti: Vis ùjamųjų dabarčiuo šeimyna, t. y. vis aną ùik, varyk pri darbo. Tėvai, kad tave vis reik ùiti, galėtumi ir nèujamas nueiti. I pradėjo ùiti: a girdi, tu skusk barzdą, tu skusk barzdą. Būk biškį juo apsisukanti, kad nereiktų ùiti. Ùik ir ùik aną, nieko nepadirbs kaip žmogus. Daug jau į baudžiavą arba lažą nebeejo, kuriuos kryžeiviai varu ujo ir stropėjo.
3. varyti, ginti, guiti: Kam teip galvijus uji? Aš jį iš sodo uite išujau. Uja visi kaip vilką. Naktimis skalų buntą uždegusys žiburiuodamys ujo vilkus ar meškas nu bandos iš laidaro. Ketėjo vokyčius uiti laukon. Uik ir uik kaip šunį nu girnų. Uja jį žmonės kaip kregždės vanagą. Kiek ujai, tiek važiavai, nustojai ujęs – nustojai važiavęs.
4. gąsdinant, varant šaukti: Sustikęs vilką ujau ujau an jo, o jis žiūro in mane ir dantimi kauškina. Uidami baido vilką. Tik ùik ir ùik kap an vilko, o jis vis savo.
apùiti, àpuja, apùjo
1. užguiti: Juozas tas jos visai apùitas.
2. apsiprasti ujamam, baramam, mušamam: Kas apsiùjęs, nieko nebijo, mušamas apsiùjo. Apsiùję pusberniai ir barimą ne už ką belaiko.
3. gyventi netvarkingai, apsiversti: Nenoriu pas Antaną nei eiti, apsiuję jie ten, net gėda ir pažiūrėt. Jis toks uitena apsiùjęs.
įùiti, į̃uja, įùjo.
1. ilgai keikti, barti: Ir į̃uja gi anyta su mošomis savo marčią, kad to [ji] nebesižino kur dėtis.
2. ujant įvaryti į vidų.
3. barant įraginti: Anas i neañujo skolos ataduot.
išùiti, ìšuja, išùjo.
1. išbarti, iškeikti: Kai išujaũ vieną kartą gerai radęs sode, tai daugiau nepasitaikė nučiupt.
2. ujant, barant priversti ką daryti: Kol išujáu pri darbo tą tinginį!
3. barant išvaryti: Vos vos išujáu į bažnyčią. Išùjo pro duris.
nuùiti, nùuja, nuùjo.
1. nubarti, iškeikti: Pirma jis buvo visų nuùitas, o dabar ir jis atkrūsta.
2. ujant, barant priversti ką padaryti: Nėkaip negaliu nuùiti gulti.
3. nuvaryti, nuvyti: Man’ nuùjo bent du rozu.
paùiti, pàuja, paùjo.
1. kiek uiti, barti, keikti: Nu matai, tą paùidavo (paerzindavo) kitos, tai ją paėmė pyktis ir ištekėjo.
2. kiek ujant, barant priraginti ką daryti: Aš tinginį pàujau varyti gyvolius iš avižų. O slinkumas tos mergos, negal nė paùiti. Tinginys prie darbo yra paujamuoju. Aš grinku, t. y. paujamúoju tinginiu tampu, atsirandu, ir tu atgrikai. Ne kožnas ir arklys eis, kito nepaùisi.
paujamaĩ. paùjamai.
3. ujant nuvyti, nuvaryti: Paùik tus prylaidus, ka neknistų ežes. Paùik vištas iš darželio. Nė kaip negalėjo lietuvių pauiti iš vietos.
parùiti, par̃uja, parùjo. ujant parvaryti namo.
priùiti, prìuja, priùjo.
1. pakankamai užuiti: Mano jau jis priùitas.
2. priversti ką daryti: Priùik uituvą pry darbo, t. y. privaryk tinginį. Apsakinėjimas Dievo žodžio priuja, prispiria kaznodėją (pamokslininką) mokytųs.
suùiti, sùuja, suùjo.
1. subarti: I babūnės nesmarkiai benora jau klausyti, šiaip teip da jau sùuja ana aną.
2. gąsdinant, varant sušukti: Suùjo, vilkas ir pabėgo.
3. barant, ujant suvaryti.
užùiti, ùžuja, užùjo.
1. barant, ujant užkamuoti: Užùitas šeimynykštis į nieką pavirsta. Našlaitis vadinsis užùitas, jei būs vis baramas ir kumščiojamas. Pačios užùitas vyras. Tai anas jau uitas ir užùitas. Užùjo mergaitę, tep ir liko an visų pajuokos. Bobos užùjo jį tenai. Tada žmones buvo užùiti. Jau kap mūs tas vaikas užùitas, tai jau bijosi ir nuo pečiaus nulipt. Daugelio baramas ir ujamas už lietuvių kalbą, [A. Baranauskas] imasi savo mėgstamos matematikos. Tamsta matai, kaip aš gyvenu – kaip užuitas vilkas.
2. labai nuvaryti: Jauno gyvulio nereik užùit. Užùitas šuva niekam nevertas ir nebeloja.
3. subarti.
4. nuvyti, užvaryti kur nors.
5. apsiprasti ujamam: Kažin kaip žmogus ir užsìuja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.