.
kalpõkas (kołpak, кoлпaк).
1. tokia veltinė kepurė: Jis šokinėja su kalpokù ant galvos. Ant bėro žirgo po meškos kalpoku. Juods kalpoks, vyno smoks, akmeninė širdis.
2. viršutinė skrybėlės dalis: Kalpõkas skrybėlės aukštas, o atskrabaĩ dideli. Šuo skrybėlės kalpoką man iškando.
3. sena skrybėlė.
4. pamergių toks lanko ar vainiko pavidalo galvos papuošalas: To kaimo mergaitės turi daug gražių kalpõkų. Žiūrėk, koks gražus jaunosios kalpokas. Visokių kalpõkų buvo vestuvėse.
5. gaubtas lempos šviesai ar kam kitam apgaubti, užvožti: Pirkau lempą su kalpoku. Mūsų lempos kalpokas sudužo. Ji turi didelius kalpokùs vazonam užvožti. | Įsitaisiau kalpoką (garinę), dabar jau nei dūmas paklius gryčion, nei garas.
6. skydelis: Kalpokas (galea) yra viršuojoji sklepytoji plėša karūnos nasringosios.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.