.
kantúoti, -úoja, -ãvo.
1. nelygiai pjaustyti, karpyti, kapoti: Ką čia kantuoji (nelygiai kerpi), geriau duok man! Jie kantúoja baslius (kertuotai tašo, smailina) .
2. durpes džiovinant, versti jas ant šono, kad džiūtų; krauti durpes į kantis (į tam tikras krūveles): Durpos laikas kantuoti. Jau velėnos (durpės) gerai apdžiūvo, laikas būtum ir kantúoti.
3. erzinti, kairinti: Gana, nekantúok mergučės, matai, kad jau ašaros akyse! Pasiklausykime, kaip Petras Joną kantuoja.
apkantúoti. apvadžioti kantais: Rėmai buvo dailiai apkantuoti. Rudinių pakraščiai apvadžioti, apkantuoti spalvotomis juostelėmis.
iškantúoti. iškrauti durpes į kantis: Jau mūs durpės iškantúotos.
pasikantúoti pavirsti (ant šono): Šiepis (laivas) ant šono pasikantavo, ir mes jį niekaip nuvaldyti nebegalėjom.
sukantúoti. suniekinti, sudirbti: Mūsų vieną vyruką kad sukantãvo įstaigoj.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.