x
karing|as, karinga
1. narsiai kariaujantis, linkęs kariauti: karinga tauta. Karingas ūpas.
2. siekiantis ginčus spręsti karu: karinga politika. karingai prv.: karingai nusiteikęs. karingumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.